Nors dabar aštuonmetei – remisija ir ji su vaikais lanko mokyklą, vis dėlto išgyvento pragaro dėl trečios stadijos Berkito limfomos vilniečiai niekada nepamirš.
Guvi, aktyvi, linksma, nuolat krykštaujanti mergaitė ir jos tėveliai Ala ir Arminas Vilbrantai nė akimirkai negalėjo pagalvoti, kad žiemos metu užklupę peršalimo simptomai kone per savaitgalį pavirs siaubinga diagnoze ir mergaitę pusmečiui įkalins onkohematologijos skyriuje, o šeimos gyvenimą visam laikui pakeis negrįžtamai.
Parklupdė peršalimo simptomai
Žiemos metu įprasta, kad vaikai serga peršalimo ligomis, todėl kai mergytė ėmė justi pirmuosius peršalimo simptomus, šeima neįtarė nieko bloga.
„Mes ruošėmės Šv. Kalėdoms, laukėm atostogų. Žiema turėjo būti nuostabi“, – pasakojo mama.
Viduryje savaitės Gerdutė tapo apatiška, silpna, nuolat tikino norinti miegoti, tris dienas nesituštino.
Kai po trijų nesituštinimo dienų mergytė ėmė vemti, šeima nuskubėjo į Santariškių vaikų ligoninę.
Ten mergytei buvo atlikti bendrieji kraujo tyrimai, sulašintos lašinės. „Po trijų parų dukra buvo išleista be diagnozės. Tada medikai mane ramino, kad ji – ne pirma ir ne paskutinė pacientė, išleidžiama be diagnozės.
Kai penktadienį grįžome į namus, viskas atrodė gerai, tačiau sekmadienį vakare ji ėmė gelsti. Pagelto jos akių baltymai ir visas kūnas.
Pirmadienį išskubėjome pas šeimos gydytoją. Būklė buvo įvertinta žaibiškai – gydytoja užčiuopė auglį, kuris buvo įaugęs į kasos galvutę. Tą dieną jis buvo 3,5 cm skersmens.
Biocheminių tyrimų atsakymai paspartino kuo greičiau vykti į chirurginį skyrių.
Kai mus paguldė į šį skyrių, laukė kitas etapas – ten laikas vėl sustojo. Kiekviena valanda virto amžinybe, o laukimas ir nežinia mus smaugė“, – graudinosi mama.
„Tą pirmadienį mūsų gyvenimas vertėsi aukštyn kojomis“, – prisiminė Ala.
Liga smogė finansiškai
Ji atvira – po žinios apie tai, kad jos guviai dukrytei diagnozuota Berkito limfoma, norėjosi prasmegti.
Ligoninės onkohematologijos skyriuje mama su dukryte praleido pusmetį. Visą laiką Gerdai buvo atliekamos intensyvios chemoterapijos, slinko plaukučiai.
Sergančios mergaitės mama jautėsi palūžusi, tačiau psichologų pagalbos, prisipažino, nebuvo sulaukusi.
„Dabar labai padeda veikiantys paramos fondai. Jie remia ne tik finansiškai, aprūpina reikiamomis priemonėmis, tačiau ir suteikia kvalifikuotą pagalbą. Kai sirgo Gerdutė, to nebuvo.
Viskam buvo reikalingi finansai. Laimei, vyras susirado papildomą darbą ir galėjo išlaikyti šeimą ir atlaikyti užklupusius finansinius sunkumus.
Mes kiekvieną dieną matėme mirštančius vaikus. Dabar statistika skelbia, jog išgyvena apie 80 proc. vėžiu sergančių vaikučių, tačiau tada matėme nuolat išnešamus mirusius kūnelius.
Kartą viena mergaitė po nakties tiesiog neatsibudo. Jai buvo duoti vaistai, kurie netiko. Ji užmigo kartu su mama, tačiau ryte nepabudo dėl prasidėjusio tinimo“, – pasakojo moteris, kuri ištisomis paromis skaitydavo literatūrą, susijusią su vėžio gydymu ir dukros diagnoze.
Ala savo žiniomis apie ligą apstulbino medikus – jie nesitikėjo, kad moteris žinos daugiau nei jie būtų norėję, kad ji žinotų. Sergančios mergytės mama buvo išsistudijavusi visų vaikui duodamų vaistų šalutinius poveikius, kad tik nenutiktų kas nors blogo mergytei ir nepasikartotų mirusios mergytės istorija.
Psichologinę traumą patyrė vyresnė sesuo
Nors šiuo metu Gerdai paskelbta remisija, o ji kartu su visais vaikais lanko mokyklą, vis dėlto ištverta chemoterapija mergaitei paliko skausmingus randus – chemija pažeidė skrandį ir stemplę, todėl reikia itin atsakingai rinktis maisto produktus.
Paisydami mergytės interesų, visa šeima laikosi griežtos dietos, gyvena pagal tam tikrą dienos režimą ir tęsia gydymą, susijusį su pažeistu skrandžiu.
Ala atvira – kai tik išgirdo diagnozę, ji jautėsi praradusi sveiką protą. Juk iki tol šeima nebuvo susidūrusi su šia neprognozuoja ir gąsdinančia liga.
Moteris iki šiol dėkinga šeimai ir artimiesiems, kurie visada buvo greta. „Mūsų namuose auga ir vyresnioji dukrelė. Tada, kai sužinojome apie vėžį, pirmagimei buvo septyneri. Ji ėjo į pirmą klasę, tačiau viskas griuvo – tėtis ėmė dirbti keliuose darbuose, todėl mergaitė turėjo augti pas senelius.
Net keitėme mokyklą dėl gyvenamosios vietos pokyčių. Jai buvo labai sunku, ji patyrė didžiulę psichologinę traumą – juk aš pusę metų nebuvau su ja.
Ji žinojo, kad sesė serga, tačiau mes jai niekada nedetalizavome, kaip sunku ir rimta viskas buvo.
Leisdavome aplankyti Gerdutę, bet tik tada, kai jai būdavo pagerėjimas. Aš nenorėdavau, kad vyresnėlė matytų ją vemiančią ar prastai atrodančią.
Tarpusavio ryšys įkvėpdavo ir nuramindavo.
Esu dėkinga vyrui, kuris iki šiol išliko didžiausia atrama. Jis nepaisydavo nuovargio, atvažiuodavo pas mus, būdavo kartu.
Kai man būdavo labai sunku, jis išleisdavo mane. Tada išeidavau į lauką pakeisti aplinkos, įkvėpti tyro oro. Palatos sienos ir ankšti koridoriai mane smaugdavo“, – prisipažino Ala.
Vilnietė negailėjo gerų žodžių Santariškių vaikų ligoninės medikams. Ji iki šiol dėkinga jiems už tai, kad jie išsaugojo jos dukrytės gyvybę ir kovojo už ją.
***
41 diena, 1300 kilometrų ir daugiau kaip 20 tūkst. eurų vėžiu sergantiems vaikams. Toks yra „1000 km Širdies žygio“ rezultatas. Spalio 21 dieną Vilniuje, miesto savivaldybėje Žygis finišavo.
„1000 km Širdies žygį“ organizavo paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kartu su VšĮ „Aktyvi Tauragė“.
„1000 km Širdies žygio“ metu ligoniukams jau yra suaukota daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Už žygio metu surinktą sumą bus perkamos specialios gulimos funkcinės lovos su reguliuojama padėtimi. Tokios lovos slopina skausmą, ilgai gulint vienoje padėtyje padeda išvengti pragulų, diskomforto raumenims.
Prisidėti prie žygio galima iki spalio 31 dienos aukojant trumpuoju numeriu 1418 arba aukojant į „Mamų unijos“ sąskaitą Danske banke, LT 517400032266923810, paskirtyje nurodant „Širdies žygis“.
