Moteris, kadaise modelio karjerą iškeitusi į psichologinį bei edukacinį darbą su suaugusiais, paaugliais ir vaikais, sako, kad niekada nepraleidžia galimybės su atžalomis apsilankyti kine ir po to kartu aptarti matytus vaizdus. Taigi, jau šiandien prasidedantis Tarptautinis vaikų ir jaunimo kino festivalis – labai laukiamas įvykis Aistės šeimoje. Apie kino įtaką mažiesiems ir protingą vaikų auklėjimą – iš pirmų lūpų.
– Pažinti pasaulį ir kitus per kiną – tokia jau vienuokliktąjį kartą rengiamo Tarptautinio vaikų ir jaunimo kino festivalio misija. Kaip manote, ar vaikai, paaugliai mokosi iš to, ką mato ekrane?
– Manau, kad tikrai taip. Žiūrėdami filmus mes pažįstame įvairiapusį pasaulį, kuriame sąveikauja gėrio ir blogio sąveikos. Pažįstame skirtingas kultūras ir jų vertybes, žmogaus gyvenimo ypatumus, žmonių santykius ir daugelį kitų temų.
– Nemažai kalbama apie neigiamą televizijos, filmų įtaką mažiesiems. Ar, būdama mama ir edukologijos, psichologijos specialistė, su tuo sutinkate? O galbūt kinas gali ne tik gadinti, bet ir auklėti?
– Filmai yra suskirstyti pagal amžiaus grupes: kuriuos vaikai gali žiūrėti ir kurių ne – labai svarbu į tai atsižvelgti. Žiūrėdami filmus, vaikai turi galimybę susipažinti su gėrio ir blogio tematika, gali pamatyti, koks pasaulis yra įvairiapusis. Filmų žiūrėjimas gali tapti edukaciniu procesu, per kurį tėvai galėtų bendrauti su savo vaiku, dalindamiesi savo patirtimis, įžvalgomis. Tai – puiki priemonė lavinti vaikų emocinį intelektą, kritinį mąstymą, smalsumą, vaizduotę. Kiekvienoje filmo istorijos pradžioje, galime įžvelgti pagrindinio herojaus stygiaus situaciją, kuri jį verčia pradėti gyvenimo kelionę, kurios metu herojus, vykdydamas įvairius išbandymus, keičiasi, auga. Filmų žiūrėjimas gali tapti ne tik smagia laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puikia galimybė bendrauti su vaikais, pažinti jų vidinį pasaulį. Neretai savo edukaciniame, psichologiniame darbe remiuosi filmų personažų veikėjais, įvairiomis situacijomis, kurios padeda priartinti žmogų prie įvairių patirčių, jausmų.
– Ką labiausiai mėgsta žiūrėti jūsų vaikai? Kaip pati atsirenkate, ką leisti žiūrėti savo dukrytėms?
– Mano mergaitės žiūri filmus pagal jų amžiaus grupės interesus. Elzei patinka „Disney“ filmukai, jau domisi vaikų filmais, o mažesnioji mėgsta žiūrėti „Maša ir Meškis“. Aš leidžiu žiūrėti visus vaikiškus filmus, jų neatrinkinėju, nes žinau, kad vaikai surinktą informaciją savaip apdoroja, priima. Jei būčiau per daug globojanti mama, jos neturėtų galimybės pažinti pasaulio tokio, koks jis yra.
– Ar su vaikais visi kartu keliaujate į kiną? Ar esate linkę po to šeimoje aptarti matytus filmus, išskirti svarbesnius momentus?
– Mums labai patinka drauge žiūrėti filmus ir, žinoma, juos aptarti, pasidalinti savo išgyventais įspūdžiais, jausmais. Man labai smagu matyti ir pažinti, kaip mano mergaitės reaguoja, jaučiasi, kas jas traukia, kas atstumia. Tai geras būdas pažinti savo vaikus.
– Ar esate pastebėjusi, kad jūsų atžalos mėgdžioja kino ar televizijos ekrane matytus vaizdus, personažus? Gal prisimenate su tuo susijusių smagesnių istorijų?
– Mano dukros labai dažnai tapatinasi su princesėmis ir jas mėgdžioja. Šiuo metu joms labai svarbus mergaitės tapatumas, kuomet jos supranta, kad skiriasi nuo berniukų.
– Ar pati domitės kinu? Galbūt turite savo favoritinius filmus, aktorius?
– Žiūrėdama filmus tikrai jaučiu didelį malonumą. Jie sužadina įvairius potyrius. Patinka filmai, kuriuose nėra destrukcijos, kurie gali įkvėpti, praturtinti. Savo favoritų turbūt nepasakysiu, nes filmų tiek daug, kad net sunku kažką išskirti.
– Modeliai dažnai tampa aktoriais ir atvirkščiai. Gal ir jūs kada nors galvojote apie aktorės karjerą?
– Tikrai negalvojau, nes nemoku vaidinti. Iš vis man gyvenime nesiseka apsimesti, tiesiog neverbalinė kūno kalba iš karto išduoda. Apie aktorės karjerą nesvajojau, visgi vaikystėje lankiau dramos būrelį.
– Jei jūsų vaikai ateityje norėtų tapti podiumo, ekrano ar scenos žvaigždėmis – bandytumėte atkalbėti ar visgi skatintumėte?
– Aš labai linkiu savo vaikams atrasti save ir, ką jie be pasirinktų, visuomet palaikysiu.
– Prisimenant folklorą, sakoma, jog batsiuvys pats būna basas. Jūsų atveju – ar dažnai pritaikote savo profesines žinias bendraudama, auklėdama savo vaikus?
– Tikrai taip. Būtų neprotinga, jei aš netaikyčiau savo psichologinių, edukacinių žinių augindama vaikus. Būna visokių etapų, bet stengiuosi būti sąmoninga mama ir, manau, man neblogai sekasi (šypsosi).
