Porai pastoti padėjo Kreitono metodas, kurio jie išmoko Kaune. Vilniečiai ėmė pildyti specialią lentelę ir pažinti žmonos vaisingumą.
Jau per antrą ciklą R.Lekavičienė pastojo. „Pažinome vaisingas dienas ir per jas gerai praleidome laiką. Svarbiausia, atsisakėme būti vaiko gaminimo mašinomis, o tiesiog pabuvome kartu“, – aiškino moteris.
Jai patiko ir tai, kad žymėti lentelę turėdavo kartu su vyru. „Kai vyras domisi mano vaisingumu, tai didina artumą. Jaučiu, kad esame vienas kūnas“, – pasakojo R.Lekavičienė.
Dizainerė suskaičiavo, kad vaisingumo klinikose per kelerius metus išleido 9 tūkst. eurų. O išmokti Kreitono metodo ir įgyvendinti kelis mokytojos patarimus užteko 100 eurų.
Lekavičių dukra Liepa pasaulį išvydo prieš metus ir tris mėnesius. Tuomet 32 metų motina nepatyrė jokių nėštumo ar gimdymo komplikacijų.
Mergaitė gimė išnešiota, svėrė 4 kg, buvo 55 cm ūgio. „Liepa auga sveika, labai judri, turi daug sveikatos“, – džiaugėsi motina.
Pora ketina susilaukti ir daugiau vaikų.
Abu sveiki, bet pastoti negali
Renatos ir Artūro draugystė prasidėjo prieš keliolika metų. Tuomet apie vaikus pora dar nesvajojo. Renata baigė dailės pedagogikos bakalaurą, įstojo į interjero dizaino studijas.
Prieš septynerius metus vilniečiai nutarė – laikas kūdikiui. „Pirmus metus viskas ėjo laisva eiga, žinoma, su jauduliu kiekvieno ciklo pabaigoje“, – prisiminė R.Lekavičienė.
Nėštumo ženklai nesirodė, įtampa augo. Vilniečiai daug keliavo ir tikėjosi, kad svečiose šalyse lengviau atsipalaiduos ir greičiau prisivilios gandrą. „Buvo ir naudos – labai daug pamatėm“, – juokavo dizainerė.
Bet ir kelionės nepadėjo. Po trejų metų pora kreipėsi į medikus. Tiek Vilniuje, tiek Kaune gydytojai nerado nevaisingumo priežasčių. Artūras ir Renata buvo sveiki.
Klinikose medikai atliko šešis apvaisinimus. Pirmiausia mėgino vadinamąjį in vivo būdą, kai paskatinamos kiaušidės, o sėkla suleidžiama į moters gimdą. Vėliau bandė pagalbinį apvaisinimą in vitro – jungė lytines ląsteles mėgintuvėlyje. Galiausiai į gimdą įkėlė šaldytą embrioną.
„Vienas apvaisinimas buvo su teigiamu rezultatu, bet embrionas neįsitvirtino. Išgyvenimai buvo patys juodžiausi. Paguodos ieškojome vienas kitame. Jėgų sėmėmės iš tikėjimo, vilties ir meilės“, – sakė R.Lekavičienė.
Moteris su kiekviena nesėkminga procedūra jautė vis didesnį atstūmimą. „Artimieji bijojo klausti apie tai. Jaučiausi kitokia“, – prisiminė Liepos motina.
Galiausiai pora tvirtai apsisprendė, kad gyvens be vaikų. Tiesa, artimų draugų poros paprašyti, jie sutiko tapti jos sūnaus krikštatėviais. „Tai buvo taškas“, – prisiminė Renata.
Netikėjo, kad laukiasi
Nors ir apsisprendus neturėti vaikų, moteris nenustojo ieškoti informacijos, kaip pastoti.
Internete ji perskaitė apie Kreitono metodą. „Buvo depresinė diena. Tiesiog „gūglinau“. Kažkokiame mažai žinomame portale perskaičiau moterų pasakojimus. Man užteko trijų žodžių – važiuojam, sugrįžom, laukiamės“, – prisiminė vilnietė.
Ji perskaitė apie naprotechnologijų kliniką Balstogėje, Lenkijoje, kuri dirba remdamasi Kreitono metodu.
„Ar bandom? Bandom! Mokomės!“ – vyras palaikė žmoną.
Taip prieš dvejus metus rugpjūtį susitikę su metodo mokytoja Akvile Esmantiene jie iškart sutarė dėl vizito į Balstogės kliniką, kur tikėjosi pagalbos. taip pat Lekavičiai kibo į mokslus, kad pažintų savo vaisingumą.
„Pirmą ciklą mokėmės žymėjimo. Antrojo ciklo viduryje nuvažiavome į Balstogę. Ten mums padarė tyrimus nevaisingumo priežastims nustatyti. Po pietų turėjome sulaukti rezultatų. Nerimavome, kokį gydymą skirs“, – pasakojo vilnietė.
Susitikime gydytojas uždavė kelis klausimus ir ramiai informavo: „Jūs jau laukiatės.“
„Manote, kad kaip filmuose puolėme vienas kitam į glėbį? Ne! Aš nepatikėjau. Buvo pati nėštumo pradžia. Po šitiek nusivylimų man trūko įrodymų“, – sakė R.Lekavičienė.
Balstogės medikai paskyrė jai pagalbinių vaistų, padedančių nėštumo metu, ir patarė po kelių savaičių Lietuvoje pasidaryti tyrimus.
Visi tyrimai rodė, kad moteris laukiasi. Tačiau nė to Renatai nepakako. Ji patikėjo tik tada, kai išsityrė ultragarsu ir pamatė Liepą ekrane.
„Po ultragarso mane užliejo džiaugsmas. Laukiuosi! Su nuotrauka visiems artimiesiems pranešėme gerą naujieną“, – prisiminė moteris.
Įminė vaisingumo mįslę
Kreitono metodas porai padėjo įminti paprastą Renatos kūno paslaptį. „Žinojom vaisingiausias dienas – vaisingumo piką“, – atviravo vilnietė.
Maloniausia R.Lekavičienei buvo pakeisti požiūrį. „Mokytoja Akvilė akcentavo, kad nesusikoncentruotume į pastojimą. Laikas kartu – tai ne laikas vaiko gaminimui, o geras laikas dviese“, – prisiminė vilnietė.
Poros tikslas buvo išmokti žymėti lentelę ir atpažinti vaisingumo dienas. „Ten yra ką veikti. Mus perspėjo, kad mokymasis gali užtrukti ir kelis mėnesius“, – apie žymėjimą sakė moteris.
Nors ir reikėjo mokytis, Renatai procesas buvo malonus. „Nepalyginsi su apvaisinimu. Pamenu, kai man teko mėnesį sau pačiai leistis vaistų į pilvą. Aš bijau kraujo! Matyt, nuolatinis sėdėjimas ant adatų mane užblokavo“, – prisiminė vilnietė.
Ji įžvelgė ir dar vieną pagalbos mūsų šalyje trūkumą. „Lietuvoje labai tempiamas laikas. Gydytojai neskuba, spėlioja – gal blogai tas, o gal anas. Nesakau, kad Lietuvoje blogi gydytojai. Lankiausi pačiose moderniausiose, šiuolaikiškiausiose klinikose.
Tuo metu Lenkijoje iš karto susakė, kas gali būti ne taip, žiūrėjo į problemą sistemiškai. Man pasirodė labai profesionalu“, – pasakojo R.Lekavičienė.
Genetikė gyrė kūdikį
Dukra į vilniečių gyvenimą atnešė daug malonių permainų. „Pasidarė linksma gyventi. Nepalyginamai daugiau šypsomės ir džiaugiamės“, – pasakojo laiminga mama.
Liepa noriai bendrauja ir žaidžia. Mergaitės negąsdina nepažįstamos tetos ir močiutės.
Visa Lekavičių giminė apsvaigusi nuo pagausėjimo. „Kai sužinojo, negalėjo patikėti. Buvo verkiančių močiučių, pusbrolių, šokiruotų tetų“, – prisiminė dizainerė.
Motinos džiaugsmą didina ir tai, kad Liepa visiškai sveika. „Kai genetikė dar įsčiose stebėjo dukrą, aiktelėjo: koks vaiko aktyvumas! Mergaitė nuo pat pradžių buvo sveikutėlė. Genetikė net pavadino ją auksine mergaite“, – pasakojo R.Lekavičienė.
Paaugusiai dukrai ji papasakos, kaip ilgai jos laukėsi ir kaip mistiškai tėvai jai išrinko vardą. „Pamenu, vieną vasaros vakarą su vyru ėjome skinti liepžiedžių. Jis burbėjo, kam to reikia. O aš vyrui sakiau: „Tu juos rink ir galvok, kad pas tave ateis mergaitė Liepa.“ Iš čia ir Liepos vardas“, – prisiminė moteris.
Pora ir toliau pildo vaisingumo lentelę, ketina susilaukti daugiau vaikų. Tikisi, kad antroji atžala mamos pilvelyje atsiras taip pat greitai, kaip ir Liepa.
