Sostinės krepšinio klubo „Perlas“ vyriausiojo trenerio asistento S.Buškevico ir pianistės R.Rinkevičiūtės- Buškevics vasara – išskirtinė. Juodu tapo tėvais prabėgus lygiai dvejiems metams po vedybų.
Vestuves latvis ir lietuvė atšoko po pusantrų metų trukusios draugystės, kurią porai dovanojo pažintis internete. Vienas po kito nuosekliai klostęsi įvykiai rodo, kad šeimos kūrimą galima sklandžiai planuoti.
Tačiau žinomo dirigento Gintaro Rinkevičiaus ir muzikės Tatjanos Rinkevičienės vyresnioji duktė Rūta patikino, kad nepakanka vien didelių norų – dar reikia, kad jiems būtų lemta išsipildyti.
„Kol surandi savo žmogų, nueini netrumpą ieškojimų kelią. O jį suradus dar turi viskas tinkamai klostytis“, – apie šeimos sukūrimą pasakojo Rūta.
Nenorėjo anksti tapti mama
Iš Ventspilio kilęs S.Buškevicas, susipažinęs su žinoma lietuvių pianiste, taip pat nepuolė kurti šeimos planų: „Nebuvome užsibrėžę, kada tuoksimės, kada susilauksime vaiko.
Juk ne veltui sakoma, kad žmonės planuoja, o Dievas juokiasi.“
Rūta ir Sandis tikino pasikliovę likimu.
„Šis laikotarpis – labai džiaugsmingas. Niekada nemaniau, kad pagimdžius kūdikį apims toks jausmas. Niekada nenorėjau labai anksti tapti mama – vaiko susilaukiau pačiu geriausiu man laiku. Kiti tėvais gali tapti aštuoniolikos metų, ir tai nėra blogai. Bet aš, sakyčiau, tik dabar subrendau būti motina“, – įsitikino pirmagimio susilaukusi R.Rinkevičiūtė-Buškevics.
Tekėti pianistė tikino nenorėjusi anksčiau, nei sulauks trisdešimties, todėl nieko nuostabaus, kad vestuvinę suknelę ji apsivilko atšventusi šią sukaktį. O po vestuvių nuotaka pajuto didžiulį norą susilaukti vaikų.
„Tikėjomės ir žinojome, kad gims sūnus. Tačiau svarbiausia, kad gimė sveikas vaikas. Labai norime, kad jis ir augtų sveikas. Tai kiekvieno tėvo didžiulis noras“, – žvelgdamas į vežimėlyje snaudžiantį Matiją savo troškimą išsakė S.Buškevicas.
Jam pritarė ir žmona: „Labai rimtai vertinome visą nėštumo laikotarpį, ruošėmės kūdikio atėjimui. Buvo visokių išgyvenimų – nenorėjome iš anksto apie tai garsiai kalbėti.“
Kad nepatirtų streso, Rūta nėštumo metu atsisakė koncertų, kelionių. Būsimoji gimdyvė norėjo ramybės, ir jai pavyko pasiekti tokią būseną.
Birželio 21-ąją gimęs Matijas išsklaidė Rūtos ir Sandžio nerimą, baimes ir širdį pripildė vien džiaugsmo. Vaikas – ramaus būdo, leidžia tėvams naktimis išsimiegoti.
Dabar Rūta naktį tik kartą atsikelia, kai reikia maitinti sūnų. „Beveik miegodamas jis pavalgo, ir vėl ramu iki ryto“, – R.Rinkevičiūtė-Buškevics įsitikino, kad motinystė nebeatrodo sunki.
Pirmąkart gimdžiusiai moteriai viskas praėjo sklandžiai ir greitai. „Po gimdymo kilo viena mintis: tuoj pat galėčiau pagimdyti ir antrą vaiką“, – pasakodama juokėsi pašnekovė.
Vyras stebėjo gimdymą
Matijo tėvai norėtų jam kada nors padovanoti broliuką arba sesutę. Tačiau kada tai galėtų būti, pora šiuo metu neplanuoja.
„Nesvarbu, kad gimdymas buvo lengvas, bet devyni mėnesiai iki to – sudėtingi. Turi gerai maitintis, atsiranda nemažai išgyvenimų, tačiau svarbiausia tuo metu – neklausyti kitų nuomonių, pasitikėti savo nuojauta, medikų patarimais. O mamyčių forumai – košmaras.
Net ir savo draugių, kurios gimdė anksčiau, nuomonės neklausiau“, – motinystės patirtimi dalijosi R.Rinkevičiūtė-Buškevics.
Sandis stebėjo, kaip į pasaulį atėjo sūnus. Vyras tam ilgai ruošėsi, bet viskas įvyko greitai.
„Mes net nesupratome, kad gimdymas prasidėjo“, – pasakodama savo istoriją juokėsi Rūta.
Tą dieną, kai pasaulį turėjo išvysti kūdikis, vyras 8 valandą ryto savo žmoną nuvežė į Vilniaus gimdymo namus. Po apžiūros gydytojai užsiminė, kad gimdymas greičiausiai prasidės po dešimties valandų.
S.Buškevicas ketino į ligoninę atvykti vakare, tad grįžo namo, be to, dar reikėjo pavedžioti šunį. Trečią valandą popiet R.Rinkevičiūtė-Buškevics puolė skambinti vyrui: „Skubėk, aš jau gimdau!“
Nuo šeimos namų iki ligoninės tėra penkios minutės kelio automobiliu, todėl S.Buškevicas laiku spėjo atvykti į gimdymo palatą. „Dvidešimt penkios minutės – asmeninis gimdymo rekordas“, – juokdamasi sūnaus gimimą įvertino R.Rinkevičiūtė-Buškevics.
Moters balsas pradėjo virpėti, kai ji ėmė pasakoti apie savijautą išvydus naujagimį: „Tas jausmas fantastiškas, tikrai.“
Kai žmona pagimdė, gydytojai paprašė sutuoktinio išeiti į koridorių. „Neslėpsiu, akyse tvenkėsi džiaugsmo ašaros. Tačiau gimdymas – viena, auginti vaiką – kita. Manau, pagimdyti lengviau negu išauklėti“, – svarstė krepšinio treneris. Jam juokaudama pritarė žmona: „Jis žino, kad gimdyti lengva, nes matė.“
Laukdamiesi atžalos sutuoktiniai kartu lankė nėščiųjų sveikatingumo mokyklą, pasikeisdami skaitė knygas, pasakojančias, kaip auginti kūdikį. S.Buškevicui įsiminė eksperimentas, atskleidžiantis, kokių šalių moterys greičiausiai reaguoja į kūdikio verksmą. Pasirodo, jautriausios motinos gyvena Afrikoje. Afrikietės pagal verksmą akimirksniu supranta, ar kūdikis prisišlapino, ar nori žįsti.
Tokius vaiko poreikius prabėgus kelioms dienoms po gimimo puikiai suprato ir Rūta, tačiau ji su vyru niekada neleidžia mažyliui įsiverkti tiek, kad tai pavirstų isterija. Vos pradėjus riedėti ašaroms tėvai nuspėja, ką reikėtų daryti: ar panešioti sūnų, ar pakeisti sauskelnes. Ir ašaras kaipmat pakeičia vaiko šypsena, namus užpildo ramybė.
Šiuo metu Rūta sąmoningai vengia streso, todėl atsiribojo nuo nereikalingo bendravimo ir į daug ką žvelgia paprasčiau.
Motina nori, kad kūdikis augtų ramioje aplinkoje, jo nepasiektų neigiamos emocijos. Porai tokią atmosferą pavyko sukurti – atrodo, net ore tvyro ramuma, kai namuose jie būna trise.
Sutuoktinių supratingumas – priešnuodis nuo pykčių. Į buitį abu žvelgia kūrybiškai, bet supratingai: kol žmona lauke stumdo vežimėlį su kūdikiu, vyras tvarko namus. Juodu nesitaria, kuris kada tvarkys namus. „Ir nepasiskirstę pareigų jaučiame, kada ką turime daryti“, – tvirtino R.Rinkevičiūtė-Buškevics.
Pieno pramonės ministrė
Po gimdymo ji dar nebuvo priėjusi prie fortepijono, stovinčio namuose.
Visą laiką skiria sūnui ir dabar save vadina pieno pramonės ministre, o ne pianiste.
Ryte ir vakare S.Buškevicas vyksta į treniruotes, o pietums grįžta namo. Tuo metu tėvas prižiūri sūnų, o žmona ruošia valgį. Kartais pagaminti pietų atvyksta Rūtos motina Tatjana.
Gimus anūkui muzikė T.Rinkevičienė ne iš karto pasiryžo jį paimti ant rankų. Močiutę kaustęs jaudulys dingo nuo vaikaičio gimimo prabėgus pusantro mėnesio – tuomet pirmąkart jį pakėlė ant savo rankų.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas ir vyriausiasis dirigentas G.Rinkevičius Matiją džiaugsmingai iškėlė, kai jam buvo vos mėnuo.
„Rūtos tėvai mums dažnai kartoja: „Sakykite, jeigu reikia Matiją prižiūrėti. Galite jį mums palikti. Bet žinome, kad nepaliksite“, – su šypsena pasakojo S.Buškevicas.
Sandis įsitikinęs: uošviai mato, kad jis su žmona patys labiausiai nori būti su vaiku, todėl tik mandagiai užsimena apie galimą priežiūrą.
Malonus sutapimas – ten, kur gyvena Buškevicai, aplinkui įsikūrusios vien jaunos šeimos. Tad kieme dažnai ratus suka vežimėlius su kūdikiais stumiančios motinos. Kai Rūta pabendrauja su kaimynėmis, pastebi, kad visų kūdikių dienotvarkė – skirtinga, o ir moterų gimdymo patirtis nevienoda.
„Kai ūgtelės, leisime sūnui rinktis, ką tik norės. Tegul jis ateityje veiks tai, kas jam patinka ir kas sekasi“, – svarstė muzikų šeimoje užaugusi Rūta.
Moteris neslėpė, kad prie pianino sėdo būdama penkerių metų: „Vaikystėje apie nieką kitą negalvojau. Tėvai matė, kad esu muzikali. Visa mūsų šeima – muzikantai. Ką tėvai gali vaikui duoti? Aišku, kad tik tai.“
Motina ketina su fortepijono muzikos garsais supažindinti pirmagimį Matiją.
Pianistė pradės ruoštis gruodį vyksiančiam koncertui, kuris dėl jos gimdymo iš vasaros buvo perkeltas į žiemą. Tad motina lapkritį repetuos ir namuose, ir Vilniaus Kongresų rūmuose su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.
„Jei sugrįžčiau į muziką po metų, būtų per ilga pertrauka. Muzikui reikia neprarasti formos. Kitaip negaliu. Vaikui dabar svarbu motina, jos pienas, o vėliau tėvas galės daugiau pabūti su sūnumi“, – tvirtino moteris.
R.Rinkevičiūtė-Buškevics pirmagimį ketina savo pienu maitinti iki jam sukaks vieni metai. „Kai kurie vaikai motinos pienu maitinami iki trejų metų. Jei mes susilauktume antro vaiko, abiem pieno pakaktų: vienam – vienam krūtis, kitam – kita“, – juokaudamas patikino S.Buškevicas.
„O, Dieve, du iškart būtų sunku auginti“, – šypsodamasi svarstė Rūta. Bet moteris norėtų, kad jų šeimą gandrai vėl kada nors aplankytų.
Pianistė įsitikino, kad jeigu vienas vaikas tiek daug džiaugsmo suteikia šeimai, auginant jų daugiau būtų dar daugiau laimės.
