Pedagogė tokių rašalinių turi 36. „Tai – retas daiktas, brangus. Stengiuosi ieškoti tokių rašalinių, kurios būtų įdomios, gražios. Yra įvairių formų, stiklo, krištolo, visai kuklios, be puošmenų, bet ir stilingos“, – kolekciją apibūdino vilnietė.
Daugelis moters draugų visada manė, jog rašalines ji renka dėl to, kad yra mokytoja. Bet tiesa kitokia.
„Visai ne dėl to, kad dirbau mokytoja, turiu tokį pomėgį. Mėgau kolekcionuoti jau vaikystėje – rinkau pašto ženklus, degtukų etiketes.
Prieš 35 metus vyras nupirko rašymo reikmenų komplektą – ant juodo akmens gulinčią mešką prie kelmo – rašalinę su dviem žvakidėmis. Tuomet ir pagalvojau, kad būtų įdomu rinkti rašalines. Vyro tėvo namuose buvo kelios, jas anyta man atidavė. Tai ir buvo pradžia“, – pasakojo M.Jankauskienė.
Šiuo metu buvusi anglų kalbos mokytoja nebedirba mokykloje, todėl turi daugiau laisvo pasidomėti rašalinių istorija. Ta tema ji ieško įvairios informacijos. Bet ir iš savo vaikystės Margarita prisiminė, kaip rašydavo plunksna, naudojosi rašaline. Tik dabar tie eksponatai stovi nenaudojami. Jie tapo interjero puošmena.
„Lietuvoje jau XVI a. buvo rašoma plunksna. Aukštuomenės rašalinės buvo labai puošnios, įmantrios. Muziejuose esu mačiusi įdomių rašalinių.
Mokykloje 1959–1960 metais visi rašėme plunksna. Mažos, tamsaus stiklo rašalinės buvo pastatomos į tam skirtą suolo vietą. Tik vėliau atsirado parkeriai, šratinukai. Rašalinės tapo nebereikalingos. O man jos mielos, primena vaikystę. Galiu džiaugtis, kad rašalinių istorijos dalis buvo susijusi ir su mano pačios mokykliniais metais“, – patikino pašnekovė.
