Vaiko gimimas ne tiktai nesujaukė vilniečių Julijos ir Lauryno Žižių darnos, bet dar labiau kasdienybę papildė maloniais rūpesčiais, krykštavimu ir kitokio pasaulio pažinimu.
Tarptautinės įmonės komercijos vadovas L.Žižys laisvalaikio neįsivaizduoja be fotografavimo.
O gimus Lėjai tėvas beveik nepaleidžia iš rankų fotoaparato, įamžina dukros žingsnius, nuotaikas.
Kad auginti pirmagimę – vienas malonumas, tikino ir J.Žižė, kuriai puikiai sekasi suderinti darbą ir motinystę.
– Daugiau nei prieš metus rengėte didelę ir linksmą kūdikio laukimo šventę. O kaip rugpjūčio 1-ąją atšventėte pirmąjį dukters Lėjos gimtadienį?
Julija: Šventėme Belmonto parke, stiklo salėje. Prieš tai su vyru ėjome į parką pasivaikščioti. Kai išvydau tą salę, pamaniau, kad ši vieta tiktų šeiminiam susibūrimui. Likus kelioms dienoms iki Lėjos gimtadienio užsakiau šią salę.
Šventė buvo jauki – salę puošė balionų girliandos, iš gėlių sukurtas Lėjos vardas. Su šeima ir artimaisiais skaniai pavakarieniavome, mėgavomės gardžiu tortu, o sutemus leidome fejerverkus.
– Kaip dukters gimimas pakeitė kasdienybę?
Laurynas: Kiekviena diena tapo labai reikšminga. Kasdien jaučiuosi vis laimingesnis.
– Ar jums kas nors padeda prižiūrėti atžalą?
Julija: Labai padeda anyta, bet dažniausiai visus darbus atlieku pati su Lėja.
Gimus dukrai pertraukos nuo darbo nebuvo, gal tiktai kiek lėtesnis tempas, bet kūrybinio proceso niekas kitas už mane juk neatliks.
Darbai nelaukia, viskas juda pirmyn, ir mano mažoji tam visai netrukdo.
– Kokių laikotės vaiko auklėjimo taisyklių?
Julija: Begalinė meilė, supratingumas, visas dėmesys – tik jai. Būna ir draudimų, tačiau stengiamės ją sudominti kita veikla, o ne šaukti: „Negalima!“
Kol kas gražiai sutariame. Manau, kad ji jaučia tai, kas plaukia iš širdies.
Laurynas: Nesu griežtas tėvas. Atvirkščiai, labai švelnus savo dukrytei. Juk ji gera, nėra dėl ko būti griežtam.
– Ar padidėjus šeimai pasikeitė jūsų darbotvarkė? Ar daugiau dirbate ir daugiau uždirbate, kad šeimai nieko netrūktų?
Laurynas: Viskas gyvenime nutinka taip, kaip turi nutikti, aš ir žmona tuo labai tikime.
Be abejo, mano pagrindinis tikslas – dirbti ir uždirbti tiek, kad šeimai nieko netrūktų. To ir siekiu.
– Prieš pradėdama kurti drabužių modelius dainavote vienoje merginų grupėje. Gal motinystė pamėtėjo naujų veiklos idėjų?
Julija: Ne. Kol kas visos mintys sukasi tik apie drabužių kūrimą.
– Neseniai grįžote iš atostogų. Ar šįkart ramiai jautėtės dėl namų saugumo?
Julija: Lankėmės Milane. Ši kelionė – vyro dovana. Išvyka buvo puikiai suplanuota: lankėmės žymiose vietose, mėgavomės italų virtuve, gyvenome puikiame viešbutyje.
Namuose veikia signalizacija, turtas apdraustas, nebuvo ko jaudintis dėl saugumo.
– Kaip namuose dalijatės buities rūpesčius?
Julija: Aš ruošiu valgį, apsitvarkau, rūpinuosi vaiku. Vakare su Lėja laukiame iš darbo grįžtančio tėčio. Vertiname kiekvieną buvimo kartu akimirką.
O buities net nejaučiame, nes abu su vyru vienodai mėgstame, kad namie būtų jauku, švaru ir gera.
– Kokie jūsų šeštadienio pusryčiai?
Julija: Šeštadienio pusryčiams būna kava ir kas nors saldaus. Tuomet po valandos dar kartą užkandžiaujame – kepu lietinius blynus, juos valgome su uogiene. Tai – mūsų šeimos pusryčių tradicija.
– Kokių turite pomėgių?
Laurynas: Didžiausias pomėgis – laikas, praleistas su šeima. Man jis neįkainojamas. Be to, mėgstu žaisti futbolą.
Kiekvieną trečiadienį su bendraminčiais žaidžiame futbolą. Ši tradicija gyvuoja jau keletą metų. Be abejo, fotografavimas, kaip pomėgis, visada mielas.
Julija: Didžiausias mūsų pomėgis – kelionės. Mažylės auginimas jo visiškai neapribojo – keliaujame trise, visada labai laukiame išvykų, nes jos mums – didžiausia dovana.
– Ar planuojate susilaukti daugiau atžalų?
Julija: Šiuos metus skirsiu savo prekės ženklui „Wear Mad by July“. O nuo antrojo Lėjos gimtadienio planuosime broliuką. (Juokiasi.)
Šį rugsėjį Lėją pusę dienos leisime į vaikų darželį, kur ji mokysis dainuoti, plaukti, šokti. Be abejo, daug keliausime.
Tad laukia nuostabūs pažinimo metai.
– Ar tokią šeimą, kokią turite dabar, įsivaizdavote ir anksčiau?
Julija: Esu daug kam sakiusi, kaip įsivaizduoju, ką reiškia turėti vaiką, šeimą. Bet net neįsivaizdavau, kad tai bus tokia neapsakoma laimė. Esu laiminga, nes vyras ir vaikas – mano visa esybė, mano gyvenimas. Esu jiems atsidavusi visapusiškai.
– Kokių turite svajonių?
Laurynas: Su šeima išmaišyti visą pasaulį.
Per būsimo kūdikio sutiktuves vyrai matavo nėščiosios liemenį
2015 metų vasarą į būsimo kūdikio sutiktuves J.Žižė sukvietė ne tik drauges, nes nenorėjo uždaro moteriško vakarėlio.
Renginyje dalyvavo ir būsimo kūdikio tėvas, draugų šeimos.
Svečiai Julijai įteikė pluoštą jos mėgstamos parduotuvės dovanų kuponų, mat pati vakarėlio šeimininkė to iš anksto pageidavo. Toje parduotuvėje J.Žižė planavo įsigyti kūdikiams skirtų prekių. Tad gimdymui bus galutinai pasiruošta.
O kol kūdikis dar tik buvo pakeliui į šį pasaulį, Julija jo sutiktuvėms pasipuošė elegantiška suknele, po ilgesnės pertraukos avėjo aukštakulnius. Nors šiek tiek nuvargo kojos, tai nublanko prieš geras emocijas ir šventės grožį.
Šventės vieta buvo papuošta gėlėmis, stalas nukrautas itališkais užkandžiais ir desertais. Tačiau per būsimo kūdikio sutiktuves svečiai ne vien sėdėjo prie stalo – jie žaidė įvairius žaidimus, sakė linkėjimus būsimai gimdyvei.
Vienas žaidimų pralinksmino nėščiąją, nes vyrai turėjo atkirpti juosteles taip, kad jos apjuostų Julijos pilvą, ir tiksliausiai atspėti jos liemens apimtį. Pagal tai svečiai bandė spėti kūdikio gimimo datą.
J.Žižė tikėjosi, kad dukrytė gims rugpjūčio 8-ąją, kaip prognozavo gydytojai. Ši simbolinė dviejų aštuonetų data (08 08) galėtų reikšti laimę. Bet kūdikis gimė rugpjūčio 1-ąją.
Lėjos vardas dukteriai jau buvo išrinktas iš anksto, nes tokio norėjo būsimieji tėvai.
„Vardą rinkome pagal savo vardų skambesį, skaitėme vardų reikšmes ir apsistojome ties Lėja. Būsime Laurynas, Julija ir Lėja Žižiai“, – gražiu vardų ir pavardės skambesiu kūdikio laukimo vakarėlyje džiaugėsi dizainerė.
