Gimęs asocialioje šeimoje berniukas kentė skurdą ir smurtą. Jo tėvas sėdėjo kalėjime, o mama nuolat gėrė. Ilgainiui Mindaugas ir dvi jo seserys buvo perkelti į vaikų namus.
Dabar jam – 30 metų, jis gyvena Vokietijoje. Prieš kelerius metus susituokė su septyniais metais vyresniu vokiečiu Wolfgangu Gochtu. Artimiausi poros planai – vykti į JAV ir ten susirasti surogatinę motiną, kuri pagimdytų ir išnešiotų jiems vaikelį.
Ar pasiruošęs Mindaugas tapti tėvu? Kaip jis elgsis, kai vieną dieną į rankas gaus naujagimį? Apie tai, kaip su partneriu augins kūdikį ir kokių auklėjimo priemonių griebsis, vyras papasakojo be užuolankų.
– Kokie artimiausi planai, susiję su kelione į Ameriką? Ką ten žadate veikti?
– Tai ne planai. Viskas vykdoma. Mano vyras kartu su kolega nusprendė atidaryti įmonę Amerikoje, netoli Čikagos. Šiuo metu jis ten tvarko su verslu susijusius reikalus.
Aš pats likau Vokietijoje, tvarkausi dokumentus dėl pilietybės. Iki rugsėjo mėnesio turėčiau gauti vokišką pasą, atsisakysiu lietuviško. Tada galėsiu vykti. Dar viena priežastis dėl šios kelionės – kūdikis. Vokietijoje norėjome įsivaikinti, pradėjome tvarkyti dokumentus, tačiau mums nepatiko tai, kad šioje šalyje homoseksualų šeimoms yra skiriamas bandomasis laikotarpis.
Kitaip tariant, keliems mėnesiams gali pasiimti vaiką, kartu su juo atostogauti, tačiau čia du vyrai negali visam laikui įsivaikinti kūdikio. Gal lietuviams atrodys keistai, bet Amerikoje mes planuojame susirasti surogatinę motiną. Tada vaikas būtų tik mūsų.
– Kodėl jums ir jūsų vyrui reikia kūdikio?
– Ne tik man ir jam reikia kūdikio. Viskas yra dėl mano šeimos – dažnai girdžiu kalbas, kad mano seserys gali dovanoti anūkus, o aš, neva, negaliu. Šeimoje yra jaučiamas tam tikras nusivylimas ir nuoskauda.
Tai tam tikras nevisavertiškumas. Aš noriu kūdikio ir dėl savęs paties, ir dėl šeimos – man bus ramiau. Parodysiu, kad nepavedžiau ir padovanojau savo mamai anūką.
– Ar pats turite patirties auginti vaikus?
– Prižiūrėjau dviejų seserų vaikus. Jie buvo visai maži. Aš ir sauskelnes pakeisdavau, ir pamaitinti galiu. Tikrai turiu kantrybės.
Vaikų nebijau, o jie manęs irgi nebijo. Aš net žinau kaip patikrinti, kada pienas šaltas ir kada karštas.
- Ir kaip gi tai padaryti?
– Geriausia atsigerti pačiam (juokiasi). Jei pienas karštas, tai reikia įdėti į vandenį ir atvėsinti.
Galima tikrinti su rankomis – prilietei ir pajusi. Taip pat gali ant rankos užlašinti lašelį ir patikrinti. Ne ant delno, bet ant plaštakos. Mano sesuo visada tą patį darė. Pakanka visai mažo lašelio, ir pajusi: karštas ar ne.
– Jei rinktumėtės surogatinę motiną, kuri jums pagimdytų kūdikį, vaikelį turėtumėte auginti nuo pat gimimo. Ar turite tam pakankamai žinių?
– Surogatinei motinai bus mokami pinigai. Už tai, kad ji tam tikrą laiką jį išmaitintų. Juk aš krūtinės neturiu. Mes tiesiog naudotumėmės jos paslaugomis. Tą patį darė ir Eltonas Johnas – jo kūdikį žindė surogatinė motina. Tai pakankamai brangu, bet jei neturėtume galimybių, sutikite, ten neatidarinėtume įmonių ir į namą nesikraustytume.
Iš pradžių tikrai būtų baisu. Juk aš neturiu praktikos. Bet tuo metu šalia bus surogatinė motina, kuri padės prižiūrėti, pasakys, kodėl vaikas verkia.
Neatmetu galimybės name gyventi kartu su surogatine motina iki vaikui sueis metukai.
– Tikėtina, kad per tiek laiko susiformuos ryšys tarp tikrosios mamos ir vaiko. Ar nebūtų dėl to baisu?
– O kodėl turėtų? Juk ji bet kada galės vaiką lankyti. Jei ji sutiktų su tokiomis sąlygomis, tai tikrai nebus problema. Aišku, vaikas pripras prie motinos, bet jai niekada nebus uždrausta lankytis mūsų namuose.
Mes net dokumentą pasirašysime ir nurodysime, kad ji galės lankyti vaikelį. Negaliu juk uždrausti to daryti tikrai mamai.
Mes savo vaikui tikrai pasakysime, kad jį pagimdė surogatinė motina. Man jau 30 metų, todėl pasakyti vaikui, kad jis atsirado vienokiu ar kitokiu būdu, nebus jokios baimės.
Vaikui tai irgi nebus sukrėtimas – dėl to, kad jį pagimdė surogatinė motina, jam tikrai nebus šoko. Blogiau būtų, jeigu slėptume iki pilnametystės ar dar ilgiau – jam būtų stresas, ir tada jis klaustų, kodėl tylėjau. Kuo anksčiau pasakysime, tuo paprasčiau viskas bus.
Penkerių ar šešerių metų vaikui jau galima palengva pradėti aiškinti apie tokius dalykus.
Aš paaiškinsiu, kad yra du tėčiai ir viena mama. Pasakysiu vaikui, kad gamta išdėstė taip, kad ne tik vyrai myli moteris, bet ir vyrai gali mylėti vyrus – jausmų ir meilės nepasirinksi.
Nepasirinksi nei ką mylėti, nei kiek mylėti, nei su kuo mylėtis. Aš pasirinkau tokį gyvenimą – man patinka vyrai. Tai ir yra paaiškinimas, kokiu būdu vaikas atsirado.
– Visi žinome vaikų judrumą ir norą kuo daugiau pamatyti, pasiekti ir atrasti. Juos būtina saugoti nuo kasdienių pavojų. Ar jau apgalvojote, kokiame kambaryje jis gyvens, kokia aplinka jį sups, kad mažyliui negrėstų pavojus?
– Kadangi su mumis gyvens surogatinė motina, nemanau, kad kils tam tikrų problemų. Nuo vienerių metų, kai vaiką prižiūrėsiu aš pats, daug problemų nekils. Jis jau pradės ropoti, bet aš jam skirsiu pakankamai laiko – juk aš niekur neskubu, galėsiu būti su vaiku. Tiesa, jeigu išeičiau į darbą, ieškotume auklės.
- Auklę rinktumėtės vyrą ar moterį?
– Gal geriau imti moterį. Vis dėlto auklėmis pagal statistiką daugiau dirba moterys. Dėl saugumo rinkčiausi moterį. Jos turi daugiau praktikos. Ir, manau, ji daugiau apsaugotų nuo nelaimių, pavyzdžiui, jeigu vaikas užspringtų.
Taip pat auklė, kuri turi savo vaikų, greitai supras, kas vaikui yra negerai. Tikrai imčiau moterį auklę.
– Sakote, kad auklė bus tas žmogus, kuris padės vaikui, jei šis užsprings ar geriau gebės įvertinti jo būklę, nei jūs. Kitaip tariant, sutinkate su tuo, kad auginant vaiką moteris užima svarbų vaidmenį?
– Taip. Tikrai imčiau moterį. Štai ir internete mamos diskutuoja apie vyrus-aukles. Mamos sako, kad moterys labiau išmano apie vaikus. Aš tikrai tam pritariu.
Vaikas ir taip ilgą laiką matys du tėvus-vyrus. Manau, kad būtinai reikia matyti ir tikrąją mamą, ir auklę.
Kiti sako, kad vaikai, matę homoseksualus, išaugs tokie patys. Tai yra tikra nesąmonė!
Jei vaikui sakysi, kad jis turi užaugti homoseksualas ir raginsi jį pamilti tos pačios lyties žmogų, tada, žinoma, vaikui tai turės įtakos.
Tiesa, gali būti genai – į šį pasaulį ateidamas aš negalėjau pasirinkti, kuo būsiu. Jei būčiau galėjęs pasirinkti, pasirinkčiau būti Baracko Obamos sūnus.
– Ar skaitot literatūrą ir domitės vaikų auginimu?
– Kol kas ne. Skaitau tik internete esančius forumus. Tai yra mažas įvadas. Viską reikia daryti po truputį.
Jei dėsiu visą informaciją į galvą iš karto, nebus jokių rezultatų. Aš stengiuosi tėvystei ruoštis nuosekliai.
Kai vyrui pasakiau apie vaikelį, kurio labai noriu, jo veide atsirado šypsena. Šiaip mano vyras pritaria viskam, ką aš sugalvoju. Svarbiausia, kad norai būtų proto ribose.
Kiek kitaip reagavo mano vyro mama. Ji dirba Vokietijos parlamente, ją kasmet išrenka į miesto tarybą. Ji Vokietijoje yra besiafišuojanti kaip ir aš Lietuvoje.
Tiesa, ji yra kiek konservatyvi, jos mąstymas visai kitoks. Ji būtų norėjosi, kad mano vyras būtų išsirinkęs turtingą antrąją pusę.
– Grįžtant prie kūdikio auginimo. Ar yra tam tikrų dalykų, kurių baiminatės?
– Jei iki vienerių metų jis augtų su mama, tai nuo vienerių metukų man nebūtų baisu. Iki vienerių problemų kiltų, bet vėliau tikrai susitvarkyčiau. Juk yra visagalis internetas ir gydytojai.
Blogiausiu atveju, pasikonsultuočiau su draugais. Jei kiltų problemų mokykloje, mokytojams išdraskyčiau akis. Mano sesuo lygiai tokia pati – kai ji nueina į mokyklą, atrodo, kad į mokyklą kažkas įmetė atominę bombą. Aš padaryčiau tą patį.
– Pats esate patyręs smurtą šeimoje. Kokia jūsų nuomonė apie vaiko drausminimą diržu?
– Daug kas galvoja, kad jei pats patyrei smurtą, tai ir vaiką muši, bet tai yra nesąmonė. Tai, kad aš buvau mušamas kaip šuo su diržu, dar nereiškia, kad aš taip pat auklėsiu savo vaiką.
Galima vaiką paimti už rankytės, o su kita suduoti per užpakalį. Jei vaikas parduotuvėje imtų kristi ant žemės ar kažkaip kitaip rodyti ožius, nemanau, kad jį būtina prie žmonių kratyti kaip bulvių maišą.
Mačiau kaip elgiasi mano sesuo. Pradėjo vaikas spyriotis dėl kažkokio saldainio, tai ji ėmė garsiai šaukti, paėmė už rankos ir sukratė. Vėliau paėmė už rankos ir nusivedė.
O aš juk vyras – galiu paimti ant rankų ir išsinešti į lauką. Aš tikrai nemuščiau vaiko. Auklėti galima ir kitokiu būdu. Kartais galima daryti tą patį, ką daro ir kitas vaikas.
Blogiausiu atveju atsigulčiau ant žemės šalia ir parėkčiau kartu – vaikas nusiramintų ir humoro forma pasiekčiau dar geresnių rezultatų. Jis pradėtų juoktis, jo mintys nukryptų nuo tos situacijos.
– O ko labiau norėtumėte – mergytės ar berniuko?
– Labiau norėčiau mergaitės. Aš pats kaip mergaitė. Žinau visas grožio paslaptis, todėl turėčiau su kuo pasidalinti. Suknelių nedėviu, bet madas seku. Net draugės Vokietijoje mane kviečia kartu apsipirkti, nes aš išmanau madą ir stilių.
Vaikeliui su vyru skiepysime žmogiškumą ir toleranciją. Tai yra labai svarbu. Nuo šešerių metų galėsiu jam pradėti aiškinti, kodėl du vyrai arba dvi moterys gyvena kartu. Viską reikia daryti labai atsargiai.
Kai paklaus, iš kur jis atsirado, pasakysiu, kad nei aš, nei mano vyras nepagimdė. Pasakysiu, kad atsirado iš moters, kuri pagimdė.
Nemanau, kad mano vaikui didžiausias stresas bus sužinoti, kad gyvena su dviem tėčiais. Yra gyvenime reikšmingesnių dalykų.
– Jei užaugęs vaikas pareikštų norą augti su tikrąja mama, leistumėte?
– Abejoju, kad surogatinė motina bus pasiturinti, o vaikai šiais laikai yra itin reiklūs ir gana dažnai renkasi prabangą.
Pasakysiu atvirai – aš buvau toks vaikas, kuriam visada reikėdavo prabangos. Taigi, įdomu, ką vaikas pasirinktų – nepasiturinčią tikrą mamą, kurios genus turėtų, ar mus su vyru.
Jei vaikas pareikštų norą išeiti pas mamą nesulaukęs pilnametystės, tikrai neleisčiau, bet jei vaikas pareikštų tokį norą būdamas pilnametis, tikrai leisčiau. Juk neprirakinčiau jo prie radiatoriaus.
