„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorės psichiatrė, medicinos mokslų daktarė Sigita Lesinskienė bei „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, edukologijos mokslų daktarė dr. Austėja Landsbergienė teigia, kad knygų skaitymas turi būti bendras tėvų ir vaikų džiaugsmas, gyvenimo mokykla ir diskusijų šaltinis, bet ne varžybos.
Tyrimai: skaitantys vaikai pasiekia daugiau
Įprastai vaikai pradeda skaityti sulaukę 5–7 metų. Ar ankstyva skaitymo pradžia užtikrina geresnę vaiko ateitį ir karjerą? Edukologai, medikai ir psichologai perspėja: mokėti skaityti pirmiausia reiškia gebėti iš savo skaitinių pasimokyti, pasidalinti knygos turiniu su kitais žmonėmis, praturtėti emociškai, pasisemti įkvėpimo. Deja, ne visi anksti skaityti pradėję vaikai ir vėliau suaugusieji geba tai padaryti.
„Siūlyčiau tėvams susilaikyti nuo savo ir kitų vaikų lyginimo. Tėvai turėtų būti kantrūs, supratingi, apsieiti be lenktynių, kuris vaikas anksčiau pradėjo skaityti, geriau skaito ir panašiai. Jei per anksti mokysime skaityti, vaikas vengs, bijos, nepasitikės, praras mokymosi, skaitymo džiaugsmą“, – sako psichiatrė, medicinos mokslų daktarė Sigita Lesinskienė.
Edukologijos mokslų daktarė ir keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė pabrėžia, kad nėra ir negali būti jokios griežtos taisyklės, kada vaikas turėtų pradėti skaityti. Tačiau tėvams ji pataria: skaitykite savo mažyliams knygas. Kuo anksčiau tėvai pradės tą daryti – tuo daugiau laimės.
„Jeigu mes skaitome savo vaikams nuo pirmųjų jų gyvenimo metų, tai lemia geresnius jų rezultatus mokykloje bei geresnį pasiruošimą skaityti. Tyrimai rodo, kad vaikus geriausiai paruošia mokyklai tai, kad jų tėvai su jais skaito“, – teigia dr. A. Ladsbergienė. Pasak jos, kad daug skaitantys vaikai pasiekia daugiausiai – tai patvirtina įvairūs tyrimai. Kad vaikai įgytų šį skaitymo gebėjimą, reikia skaityti kartu su jais.
Vertingiausia dalis – diskusija
„Jei vaikas nesukaupia dėmesio, greit išsiblaško, sunkiai nusėdi, siūlyčiau bendriems trumpiems paskaitymams pasirinkti tokias knygas, kur mažai teksto, aiški mintis, daug vaizdžių paveikslėlių. Skaitant reikėtų nuolat sugrąžinti vaiko dėmesį rodant paveikslėlį, kartu kalbantis, trumpai pakartojant, kaip ten buvo ir panašiai“, – pataria dr. S. Lesinskienė.
Edukologė dr. A. Landsbergienė pabrėžia: svarbiausia, kad knyga ikimokyklinio amžiaus vaikui patiktų. Labai svarbu, kad knyga patiktų ir tėveliams. Tada jie galėtų išreikšti savo emocijas drauge su vaiku.
Anot dr. A. Landsbergienės, svarbiausia skaitymo su vaiku dalis yra diskusija. Diskutuojant plečiasi vaiko žodynas, gilėja kritinis mąstymas, jis mokosi bendravimo ir diskutavimo pagrindų. „Tokios diskusijos naudingos ne tik vaikui. Per jas tėveliai patiria, ką jų vaikas mano apie pasaulį, kokios jo vertybės“, – primena „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ekspertė.
Ji taip pat kviečia tėvus atkreipti dėmesį, kad ne kiekvienas klausimų-atsakymų žaidimas yra diskusija. „Klausimai, į kuriuos galima atsakyti „taip“ arba „ne“, diskusijos neskatina. Vietoje to galėtumėte pasakyti, kas jus pačius nustebino. Vaiko susidomėjimą galite sužadinti patys spėliodami, kas bus toliau, atsargiai atkreipdami dėmesį į kuriuos nors retesnius žodžius. Be to, vaikas turėtų susidaryti įspūdį, kad yra ne vienas loginis paaiškinimas ir ne viena prasmė“, – pataria dr. A. Landsbergienė.
Jos tvirtinimu, tėveliai skaitymą drauge su vaikais turėtų tęsti ir tada, kai jie išmoks skaityti. Jei vaikas pradeda skaityti, bendro skaitymo su vaiku tradiciją tęsiantys tėveliai galėtų pabandyti pasikeisti su vaiku skaitovo ir klausytojo vaidmenimis. Ši skaitymo kartu tradicija galėtų tęstis tiek ilgai, kiek tik įmanoma.
Skaityti mokomės skirtingai
Ir vis dėlto: kaip suprasti, kada jūsų mažylis jau gali skaityti? Anot edukologės A. Landsbergienės, toks vaikas jau žino visas raides ir jų garsus. Jis taip pat supranta, kad raidės turi garsus, kad garsai jungiasi į skiemenis, o skiemenys – į žodžius. Toks vaikas skaitydamas dažniausiai skiemenuoja.
„Mokydamiesi skaityti, vieni vaikai labiau žiūri į atskiras raides, jas taria, jungia raides ir garsus paeiliui, o kiti geriau vaizdžiai suvokia tai, ką mato kaip visumą, greit įsimena raides ir jų seką kaip vientisą žodį. Pamatę pirmąsias raides, jie jau skuba sakyti visą žodį, nejungia raidės prie raidės, neskiemenuoja. Pradedant mokytis skaityti, reikėtų atsižvelgti į šiuos ypatumus, leisti vaikui suvokti tekstą jam tinkamiausiu būdu“, – kiekvieno vaiko individualumą pabrėžia dr. S. Lesinskienė.
Tiems, kam sekasi sunkiau, gydytoja pataria nuo pat pradžių tinkamai ir supratingai padėti. Dėl to reiktų kreiptis konsultacijos į specialistus ir vengti spaudimo, griežtų reikalavimų. Reikėtų ieškoti vaiką dominančių temų, padėti jam pažinti garsus, jų vaizdavimą, jungimą kuo žaismingiau, įdomiau, įvairiapusiškiau. Tačiau nevertėtų nerimauti, kol vaikui dar nesukako šešeri.
„Jei iki šešerių metų amžiaus vaikas nesidomi skaitymu, pats nerodo pastangų, o pamokinus jam nelabai sekasi, geriau dar palaukti. Tegu jis žaidžia, piešia, kuria, aktyviai tyrinėja pasaulį, pasiklauso sekamų pasakų, istorijų, dainų“, – pataria dr. S. Lesinskienė.
