Supurtė, nes verkė
Mažoji Cheyenne gyveno kartu su ją mylinčiais tėvais tol, kol jie nusprendė skirtis. Po skyrybų mažosios globa buvo skirta mamai, tačiau ši geranoriškai leisdavo vaikui matytis su tėčiu.
Vieną savaitgalį mama savo aštuonių mėnesių mažylę patikėjo tėveliui. Ji vylėsi, kad jiedu gražiai leis laiką, bus lauke arba namuose žais su žaislais. Tačiau nepraėjus nė valandai po to, kai mama dukrytę paliko su tėčiu, telefonu ji sulaukė siaubingos žinios, kuri apvertė mamos ir vaiko gyvenimą aukštyn kojomis. Jai buvo pranešta, kad mažoji dukrytė atsidūrė ligoninėje ir yra itin sunkios būklės.
Pasirodo, viskas įvyko per kelias akimirkas. Tėvelis neapsikentė verkiančios aštuonerių mėnesių mažylės ir ėmė ją purtyti, kad ši nurimtų. Kadangi vyras vaiką purtė iš visų jėgų, tai ji ne tik akimirksniu nurimo, bet ir nustojo kvėpuoti. Laimei, jis susivokė, kad būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą ir gelbėti dukrytės gyvybę.
Atvykę medikai rado vaikelį kritinės būklės. Nieko nelaukiant medikai išskraidino mažylę su sraigtasparniu į klinikas, kuriose jai buvo atlikta ne viena operacija. Jai buvo nustatytas kaukolės pagrindo lūžis ir gausus kraujo išsiliejimas į smegenis.
Mama nenorėjo gyventi
Medikai, norėdami išsaugoti dar metukų neturinčios mergaitės gyvybę, turėjo atverti jos kaukolę, kad būtų sumažintas spaudimas smegenyse. Jie Cheyennos mamai pasakė tikėtis blogiausio, tačiau stebuklas įvyko. Mažylė – tikra kovotoja. Po kelių operacijų, kurios jai buvo atliktos per vieną mėnesį, ji buvo išleista gydytis į namus.
Mama dar dabar su ašaromis akyse mena tą akimirką, kai pamatė savo dukrytę ligoninėje.
„Vaizdas buvo kraupus. Dukrytės galvelė buvo sutvarstyta, o jos mažos kojytės buvo juodos nuo susidariusių krešulių. Tuo metu aš tik meldžiausi, kad Dievas pasiimtų mane, bet išgelbėtų mano angelėlį.
Iki šiol negaliu patikėti, kad su tuo despotu galėjau gyventi. O juk mylėjau ir pažinojau jį dar mokykloje.
Dukrytė gimė iš tikros meilės. Nebūčiau galėjusi patikėti, kad jis gali šitaip pasielgti su bejėgiu kūdikiu. Mano pasaulis žlugo per vieną naktį“, – verkė moteris.
Gyvenimas pasikeitė negrįžtamai
28 metų mergaitės tėvą Jamesą Davisą po kraupaus įvykio policija sulaikė. Jis neneigė savo kaltės ir prisipažino apie padarytą nusikaltimą. Jei aštuonių mėnesių mergytė būtų neišgyvenusi, jos tėtis už grotų praleistų 20 metų, tačiau kadangi ji liko gyva, už žiaurų nusikaltimą kalėjime J.Davis praleis vos 10 metų.
Šiuo metu mažajai Cheyennai – treji metukai. Trauma negrįžtamai pažeidė kairiąją mergytės smegenų pusę, todėl ji niekada negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nors žiūrint į šią dailią mergytę sunku patikėti, kad ji buvo patyrusi tokią siaubingą traumą, visgi gydymas iki šiol nėra baigtas.
Kol kas neaišku, ar mergytei pavyks kada nors judinti dešinę ranką ir koją. Tačiau dabar mergytės gyvybei pavojus negresia, todėl savo vaikišku klegesiu ji gali džiuginti siaubą patyrusią mamą.
