Sklinda kalbos apie Ginos Ford „Sveiko kūdikio dienotvarkę“. Pagal ją gyvenančių šeimų tėvai turi laiko sau, o vaikai stebuklingai užmiega septintą valandą vakaro, miega gerai, dieną būna aktyvūs, valgo nustatytomis valandomis, mažiau verkia. Vis dėl to Lietuvoje dauguma mamų tokį režimą prilygina vaiko prievartai.
Apie tokį neigiamą visuomenės požiūrį ir tikrąją dienotvarkės naudą kalbamės su Giedre Veličkiene, kūdikių ir vaikų priežiūros konsultante, lektore ir viena iš organizacijos „Sąmoningos mamos“ įkūrėjų.
Sovietinė dresūra
Mūsų šalyje įprasta, jog dar metų nesulaukę kūdikiai zirzia iki vienuoliktos dvyliktos valandos vakaro, o naktį keliasi penkis kartus. Tiesą sakant, gerai, jeigu penkis, o jeigu dvidešimt? „Tai normalu, – ramina močiutės. – Vaiką auginti juk nelengva“. Į anksti guldomus pyplius žiūrima su užuojauta.
2014 m. pabaigoje vienai žinomai Lietuvos moteriai paskelbus, jog augina savo kūdikį pagal G.Ford dienotvarkę, tarp internautų kilo karas. „Sovietinis šlamštas“, „Išmeskit tos raganos knygas per langą ir auginkit IŠ ŠIRDIES...“, „Noriu vaiką užauginti gerą žmogų, o ne kareivį“, „Auginančias pagal G.Ford siūlau atiduoti norvegams...“, – tai tik maža dalis aistringų pasisakymų. Kodėl grafiku paremtas auginimas laikomas sovietine dresūra?
„Dabartinis liberalumas vaiko atžvilgiu yra katastrofa, – teigia Giedrė. – Nei vienoje išsivysčiusioje pasaulio šalyje, tiek Vakaruose, tiek Pietų Europoje to nepamatysi – dienotvarkė yra pagrindas. Joje nėra nieko nenatūralaus, viskas sudaryta pagal žmogaus bioritmus. O jeigu patys sugadiname vaiką nuo pirmųjų dienų?
Reikia galvoti, ką jis nešis į ateitį. Vaikas gimsta kaip baltas lapas ir kokią programą jam įdiegsi, taip ir bus. Visiškai netikiu vyturiais ir pelėdomis – tai yra įpročio reikalas. Kai kurios mamos sako: „Mano vaikas eina miegoti antrą valandą nakties“. Jeigu vaikui keturi penki mėnesiai, tai kaip jis eina miegoti? Jūs jį guldote antrą valandą nakties.
Pats giliausias miegas yra nuo ankstaus vakaro iki pirmos valandos nakties. Tada labiausiai stimuliuojama vaiko imuninė sistema, didžiausias kiekis augimo hormonų išsiskiria iki vidurnakčio. Jeigu vaiką guldome vidurnaktį, mes jį tiesiog skriaudžiame. Tad dėl to komentaro apie norvegus... Aš sakyčiau, atiduokite norvegams tuos tėvus, kurie leidžia bimbinėti iki vidurnakčio“.
Užkimšti maistu — paprasta
Dienotvarkėje nurodomos ne tik griežtos miego, bet ir maitinimo valandos. Tačiau natūralistų labiausiai propaguojamas yra maitinimas pagal poreikį. Kiekvienoje įprastoje nėščiųjų paskaitoje išgirsi raginimą leisti vaikui „kabėti ant papo“ ir dėl nieko nesijaudinti. O tam tikros sveikatos problemos, konkrečiai – pilvo diegliai, priimamos kaip neišvengiamybė. Esą kone visi vaikai tą patiria ir išauga, tereikia susitaikyti. G.Ford teigimu, priešingai – būtent maitinimas pagal poreikį ir gyvenimas be rutinos yra pagrindinė pilvo dieglių priežastis.
„Kaip bebūtų gaila, lietuviškos mamos klaidingai suvokia maitinimą pagal poreikį, – sako G.Veličkienė. – Pagal poreikį – tai yra, kada vaikas alkanas. O manoma, kad kiekvieną kartą vaikui pradėjus verkti, reikia jam pasiūlyti krūtį. Tai tarsi bėgimas nuo problemos. Jei vaikas verkia, kam jį nešioti, rodyti pro langą šuniukus ir kačiukus, dainuoti, jeigu užtenka pakišti krūtį ir ramu.
Raminant krūtimi įeinama į užburtą dieglių ratą: vaikas priryja oro, verkia, mama ramina krūtimi, jis užgeria orą pienu, sekundėlei nurimsta, paskui skauda dar labiau, vėl verkia, vėl gauna pieno... Be to, vaikai, kurie vos pradėję verkti gauna maisto, ateityje gali turėti valgymo sutrikimų, įprotį nusiraminti užkandžiaudami. Pats paprasčiausias būdas nuraminti vaiką – užkimšti jį maistu“.
Dienotvarkė — vaikui ar mamai?
Mamos, auginančios vaikus pagal grafiką, savo aplinkoje paprastai laikomos savanaudėmis. Taip, grafikas patogus mamai, bet ar kūdikis laimingas? Kūdikio vadovaujamos tėvystės šalininkai sako, kad vaikas pats nuspręs, kada ir ką jam daryti, nes ką tik gimęs organizmas yra tobulas ir pats žino, ko jam reikia.
„Ką tik gimęs organizmas yra tobulas, taip, – sutinka Giedrė. – Ir apie 30 proc. vaikų dienotvarkę susidėlioja savarankiškai, ji būna labai panaši į specialistų rekomenduojamą. O kitiems vaikams reikia padėti, tokia mūsų pareiga. Jei vaikas tėvams vadovauja nuo mažų dienų, pažeidžiama visa šeimos hierarchija. Vaikui nieko nėra svarbiau nei laiminga mama.
Gimus vaikui prisigalvojau labai daug veiklos: plaukimas, muzikos pamokėlės ir t.t. Visos aplinkinės mamos klausinėdavo: „Kaip tu spėji? Juk niekad neaišku, ką vaikas tuo metu veiks!“. Na, o man viskas aišku. Dienotvarkė itin svarbi mamoms, kurios nori jaustis laimingos, pailsėjusios, daug nuveikti drauge su vaiku. O dėl naudos pačiam vaikui abejonių nėra. Pastebėjau, kad su dienotvarke augantys vaikai labiau pasitiki pasauliu, jaučiasi saugesni, jų geresnė fizinė sveikata.“
Motinystės mitų griovėjai
Dėl saugumo miegoti drauge su vaiku, neramų kūdikį migdyti vežimėlyje, užsupti ar tol laikyti prie krūties, kol užmigs... Daugelis mitų, klajojančių „supermamų“ puslapiuose, juk neatsiranda iš niekur. Jie, perduodami iš kartos į kartą, tampa kultūriniu motinystės suvokimu. Tuo, deja, išugdomi blogi miego įpročiai. Bet juk nėra labai sunku išmokyti vaiką užmigti savo lovelėje?
„Vaikui gimus jau reiktų turėti aiškų suvokimą – aš neguldysiu jo į savo lovą ir kodėl aš to nedarysiu, – atsako Giedrė. – Vaikas, gulintis lovoje tarp tėvų, yra Damoklo kardas virš jų santykių. Energetiškai tai yra nesveika. Jeigu nuo pat pradžių nesiguldysi vaiko į savo lovą, jis joje ir nemiegos – juk mes patys sukuriame taisykles.
Vaiko, kuris nuo pat pradžių turi gerus miego įpročius (t.y. migdomas ne vežimėlyje, ne stipriai užsupant, ne prie krūties), niekuomet nereikės palikti išsiverkti. Atėjus miego laikui jis bus pavargęs (bet nepervargęs) ir užmigs. O dėl blogų miego įpročių juk kaltas ne pats vaikas.
Kiekviena mama jaučiasi ekspertė, kiekviena nori patarti kitai. Taip ir klesti įvairūs migdymo būdų mitai. Apie tvarką kalba ne tik G.Ford – tą patį apibrėžia ir „Prancūziškas auklėjimas“, ir daugelis kitų, lietuvių kalba tiesiog neišleistų specialistų knygų. Tik apie 15 proc. vaikų savaime geba išmiegoti be prabudimų ir jokių būdų jiems nereikia. O likusiems ir padeda būtent dienotvarkė“.
