„Vaikai į tėvus gali kreiptis įvairiai – sakyti „tu“, „jūs“, „tamsta“ arba tiesiog kreiptis vardu. Kiekvienas kreipinys tiesiog atspindi tėvų ir vaikų bendravimo stilių.
Pastaruoju metu vis dažniau vaikai į tėvus kreipiasi vardais, nes girdi, kaip juos šaukia aplinkiniai. Vaikas mėgdžioja juos. Reikalauti, kad vaikas kreiptųsi į tėvus kitaip, nėra prasminga“, – sakė psichologas G.Navaitis.
Jeigu šeimoje sutuoktiniai vienas į kitą kreipiasi „jūs“, taip pat daro ir jų draugai, aplinkiniai, veikiausiai šiuo pavyzdžiu paseks ir vaikai.
Kartais atsiranda prieštaravimas, kai šeimoje vartojami skirtingi kreipiniai. Diskusijų paprastai nebūna, kaip kreiptis į senelius. Į juos retai kreipiamės vardu ar „tu“. Tai susiję su tam tikro statuso įtvirtinimu.
Tačiau kaip psichologiniu požiūriu vertinama situacija, kai tėvai reikalauja, kad vaikai į juos kreiptųsi „jūs“, nors patys savo tėvams sako „tu“?
„Šeimos psichoterapijoje yra vartojamas terminas „nekongruentiškas elgesys“. Tai reiškia, kad žmogaus mimika, gestai, kalbos tonas vienas kitam prieštarauja.
Žodis „jūs“ iš esmės rodo didesnę pagarbą, tačiau jį galima pasakyti taip, kad jokios pagarbos tikrai nebus. Svarbu, kad šeimoje bendravimas būtų sklandus, o kreipiniai neprieštarautų poelgiams ir požiūriui.
Jeigu suaugusieji vienaip elgiasi su vaikais, o kitaip su savo tėvais, tai galima vadinti nekongruentišku elgesiu“, – paaiškino specialistas.
Dažniausiai ši kreipinių problema akis ima badyti tuomet, kai vaikai jau būna ūgtelėję, jų įgūdžiai susiformavę. Dvejų, trejų metų vaikui suaugusieji pretenzijų dėl kreipimosi į juos paprastai neturi.
„Todėl kai kalbame apie vyresnius vaikus, neturėtume pamiršti, kad jie buvo atitinkamai mokyti.
Tai, kaip vaikas kreipiasi į tėvus, buvo jų pačių pasirinkimas. Jeigu jie manė, jog kreipimasis „tu“ netrukdo jiems bendrauti su vaikais, netrukdo abipusiai pagarbai, tada jokios problemos nėra. Jei toks kreipinys buvo priimtinas ilgesnį laiką, kodėl staiga turi nebetikti?“ – stebėjosi G.Navaitis.
Prieštaravimas atsiranda, kai suaugusieji į savo tėvus kreipiasi „tu“, bet reikalauja, kad jų vaikai į juos kreiptųsi „jūs“. Su vienais elgiamasi vienaip, su kitais – kitaip. Taikomi savotiški dvejopi standartai. Tačiau ir tuomet nebūtinai šeimoje iškyla problemų.
Žvelgiant psichologo akimis, tai yra santykių išraiška. Ar kreipinys gali tapti vaikų ir tėvų nesutarimų priežastimi?
„Ne“, – įsitikinęs G.Navaitis.
Paklaustas, ar tėvai, reikalaudami į juos kreiptis „jūs“, nebando dirbtinai susikurti autoriteto, psichologas sakė: „Tėvai turėtų labai stipriai nepasitikėti savimi, jei bandytų dvejų metų vaikui įrodyti, kad jam yra autoritetas.“
Problemų dėl kreipimosi į tėvus dažniausiai iškyla ne įprastose šeimose, o, pavyzdžiui, susituokus antrą kartą, kai jau turima vaikų iš ankstesnių santuokų.
Jeigu susituokia žmonės, kurių šeimose buvo skirtinga tradicija, gali iškilti klausimas, kaip vaikai turėtų kreiptis į tėvus. Kreipiniai „pamote“, „patėvi“ turi neigiamą atspalvį. Kuo šiuos žodžius pakeisti?
Jei vaikas dešimt metų kreipėsi į motiną ar tėvą „tu“, sunku iš jo reikalauti, kad pradėtų sakyti „jūs“. Visais atvejais geriausias sprendimas – likti prie įprastų kreipinių ir nepulti perauklėti paauglio“, – patarė G.Navaitis.
Nutarė išlaikyti šeimos tradiciją
Kai kuriose šeimose ne tik vaikai, bet ir sutuoktiniai vienas į kitą kreipiasi „jūs“. Viena tokių porų – žurnalistas, rašytojas, keliautojas, laidų vedėjas Algimantas Čekuolis (83 m.) ir jo žmona Edita (60 m.).
A.Čekuolio ir jo antrosios žmonos Editos šeimoje itin svarbios iš tėvų, senelių ir prosenelių perimtos tradicijos. Dėl šios priežasties, kaip pasakojo A.Čekuolis, į dvidešimt trejais metais jaunesnę žmoną jis kreipiasi pagarbiu kreipiniu „jūs“.
Rašytojas prisimena, kad taip buvo daroma jo senelių šeimoje iš motinos pusės. A.Čekuolio motina buvo kilusi iš bajoraičių. Žinomas vyras su antrąja žmona Edita nutarė išlaikyti seną tradiciją.
