Šiuo metu ketvirtos atžalos besilaukianti moteris tikino, kad maitinimas krūtimi jai nebūna varginantis dalykas: „Aš nė vieno vaiko nemaitinau iki trejų metų. Turiu savo ribą, žinau, kada užtenka. Žinau, kada maitinimas krūtimi yra lemiantis veiksnys vaikui, o kada – tik papildantis. Aš rėmiausi liaudies išmintimi, kuri sako: kai vaikas turi dantis, tegu valgo, o kai turi kojas – tegu vaikšto“, – kalbėjo G.Vitkevičiūtė.
Ji pripažino, kad maitinimas krūtimi yra diskusijų objektas, kaip ir maistas, sportas, santykiai tarp žmonių, nes tokie dalykai dažnai neturi aiškių ribų.
Gimus kūdikiui Gabija stengiasi maitinti kai tik reikia, dieną ir naktį, ir tai trunka tol, kol jam sukanka šeši mėnesiai.
Po pusmečio, kai pradeda dygti pirmi dantys, moteris pradeda pratinti vaiką prie normalaus maisto.
„Mano riba – maitinti kūdikį iki metų. Kai jam sukanka maždaug 10 mėnesių, aš jau pavargstu. Man vaikas jau atrodo didelis, tokiu metu noriu turėti laiko ir sau.
Ne dėl to, kad norėčiau pasidaryti manikiūrą ar pedikiūrą. Aš tiesiog pavargstu, man visko būna per daug. Kai vaikui sukanka metai, aš einu į darbą. Toks yra mano motinystės režimas“, – sakė G.Vitkevičiūtė.
Nors yra motinų, kurios siekia maitinti vaiką krūtimi net iki trejų metų, komunikacijos konsultantė teigė, kad tai vaikui neduoda didelės naudos.
„Esu įsitikinusi, kad tai rodo didesnį motinos prisirišimą prie savo vaiko nei vaiko – prie motinos“, – sakė G.Vitkevičiūtė. Todėl jos patarimas – jeigu dėl tam tikrų priežasčių moteris negali ar nenori maitinti krūtimi savo vaiko, tegu ir nemaitina.
