Neatsitiktinai J.Erlickas ir jo duktė Radvilė tapo televizijos projekto „Šuolis“ dalyviais – jie nemažai patirties įgijo daug metų šokinėdami nuo bokšto į Zarasaičio ežerą, esantį Zarasų rajone.
Gyvuoju klasiku tituluojamas Nacionalinės premijos laureatas jau kurį laiką yra tarp projekto lyderių. Duktė abejoja, ar aplenks tėvą.
Vienoje įmonėje projektų koordinatore dirbanti rašytojo duktė kone kasdien treniruojasi baseine, ir jos šuolių atlikimo technika gerokai patobulėjo.
Rašytojo J.Erlicko ir klasikinės filologijos specialistės, antikinės kultūros vadovėlių autorės, režisierės Vilijos Niauronytės šeimoje su metais vyresne seserimi Migle užaugusi Radvilė visada galėjo užsiimti tuo, ko jos širdis geidė. Mat tėvai nieko nedraudė.
– Jūsų tėvas apie jus pasakojo, kad nesate kuo nors garsi: nei dainuojate, nei šokate, nei geriate, nei turite kitokių žalingų įpročių. Esate lyg ne šių laikų mergina, kuri atsisakote gėrimo taurės?
– Būna visko, išgeriu ir didesnį kiekį, bet po stalu neropinėju. (Juokiasi.)
– Su kuriuo – tėvu ar motina jaučiate artimesnį ryšį?
– Skirtingai su abiem. Su tėčiu turime daugiau bendrų sportinių interesų – kariaujame šachmatais.
Man dar reikia šiek tiek pasitreniruoti, kad jį įveikčiau prie šachmatų lentos.
Su mama sieja savaiminis interesas. Su ja paskaitome tas pačias knygas, būna, kad ji kokią nors rekomenduoja. Pastaroji mamos duota knyga buvo Michailo Šiškino „Laiškų knyga“. Man ji pasirodė labai graži.
– J.Erlickas mažai šneka, daugiau rašo. O namuose tą spengiančią tylą turbūt nutraukia mama?
– Pasitaiko, kad tėvas namuose kartais šneka. (Juokiasi.) Mama kartais pašneka daugiau. Tėvas pagalvoja, o jinai pasako, kad jam nereikėtų to paties sakyti.
– Todėl jums ir seseriai buvo paprasta sutarti su tokiais tėvais – jie nedaug šneka, nebara.
– Tik kartais ima ir numeta nuo tramplino. (Juokiasi.)
– Žinomo rašytojo Erlicko pavardė jums labiau padeda ar kenkia?
– Pirmiausia niekada nesakau, kieno duktė esu. Nors vėliau ir išaiškėja
– Kaip tėvai vertina jūsų gerbėjus? Ar jie pereina tėvų filtrą?
– Jie jų nemato. Nerodau, gal tėvas juos išmestų per langą iš trylikto aukšto. (Juokiasi.)
Visą pokalbį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
