Nors mėsoje yra organizmui taip reikalingos geležies, trijulė silpnumu, kurį gali sukelti mažakraujystė, nesiskundžia.
Mėsos atsisakė būdamas paaugys
Atvirkščiai, šeimai patinka aktyvus laisvalaikis, juos traukia kalnai. O gerą savijautą užtikrina žuvų patiekalai, riešutai, daržovės, vaisiai.
Ilgiausiai mėsos nevalgė vyras, jis jos atsisakė prieš 26 metus. Tuomet dar paauglį, lankiusį Rytų kovos menų treniruotes, įgyvendinti šią idėją paakino lietuvio jogos mokytojo vedamas seminaras. Jo metu klausytojai buvo vaišinami vegetariškais patiekalais. Jie D.Andrijauskui labai patiko.
Kai paauglys atsisakė mėsos, artimieji jos irgi valgydavo vis rečiau.
„Pasirodė, kad kone kasdien mama tik man vienam ir gamindavo mėsiškus patiekalus. Kai tai dingo iš mano valgiaraščio, mama ir močiutė mėsą valgydavo tik savaitgaliais“, – prisimena D.Andrijauskas.
Jau anuomet buvo kalbama, kad mėsos virškinimas apsunkina organizmą – tam išeikvojama nemažai energijos, o nauda abejotina. Juk maistingųjų medžiagų, kurių yra mėsoje, galima gauti ir valgant ankštines kultūras, riešutus, burokėlius.
Tačiau prieš dvidešimtmetį D.Andrijauskas, kurio apsisprendimą dėl mitybos dar labiau sustiprino filosofo Vydūno knyga „Sveikata, jaunumas, grožė“, pamėgino ir vegetarystę. Šioje knygoje pateikti vegetarizmo pradmenys Dainių sužavėjo ir jis bandė tai pritaikyti savo mityboje.
„Tuo metu, kai intensyviai sportavau, prekybos mokykloje įgijau virėjo specialybę. Išmanau apie maisto paruošimą nuo A iki Z. Kai pabandžiau maitintis vegetarišku maistu, pastebėjau, kad didėja ištvermingumas ir kūno sąnarių lankstumas“, – pasakojo diplomuotas virėjas D.Andrijauskas, tuometėje Kauno kūno kultūros akademijoje (dabar Lietuvos sporto universitetas) įgijęs ir trenerio specialybę.
Netapo ir prisiekusiu vegetaru
Bet alpinistui nepavyko galutinai tapti vegetaru. Atsisakyti gyvūninės kilmės produktų – žuvies, kiaušinių, pieno buvo sudėtinga dėl to, kad jis nemažai sportavo ir kopė į kalnus. Todėl organizmui buvo būtinas baltyminis maistas (žuvis, varškė, sūris, riešutai, kiaušiniai), nes tai – maistas ir raumenims auginti.
„Nemėgdavau, kai mane vadindavo vegetaru. Aš juk atsisakiau tik mėsos ir vėliau jos nė nepradėjau valgyti. Tokį apsisprendimą padiktavo mano vidus, o ne kokie nors įsitikinimai ar mitai“, – teigė D.Andrijauskas.
Mėsos atsisakiusiam alpinistui labiausiai norėjosi pieno produktų: „Jais, matyt, ir norėjosi kompensuoti baltymų kiekį, kurį anksčiau gaudavau valgydamas mėsą.“
Valgydamas varškę, sūrius, košes, salotas, daržovių troškinius D.Andrijauskas jaučia tokį pat sotumo jausmą, kokį jausdavo, kai anksčiau valgydavo mėsą. Jos dabar vyrui visiškai nesinori – jis įsitikinęs, kad įsidėjus į burną kąsnį iškart supykintų. Alpinistui mėsos aromatas nėra malonus.
Tarp alpinistų daugėja tokių, kurie nebevalgo mėsos. Tačiau tai jie daro ne dėl mados.
Kalnuose net ir nesinori sunkaus maisto
D.Andrijauskas paaiškino, kad kalnuose pakilus į keturių kilometrų aukštį mėsos net ir didžiausiam jos mėgėjui nesinori – tokiame aukštyje dėl išretėjusio deguonies juntamas šioks toks silpnumas, o dar organizmą apsunkinti mėsos valgymu būtų pernelyg didelis išbandymas.
„Aukštikalnėse skrandis mėsos nebevirškina“, – tikino alpinistas.
Dainiaus bendražygiai neretai į kalnus nešasi rūkytų dešrų, bet dažnai su jomis ir nusileidžia į papėdę. Viršukalnėse dingsta apetitas valgyti mėsą, pasisotinama greitai paruošiama sriuba, ryžių ar grikių koše, makaronais su tarkuotu sūriu.
Dažnai manoma, kad valgant daržoves, košes ar pieno produktus gali pradėti kristi svoris.
D.Andrijauskui taip nenutiko: „Juk kai sportuoji, daug valgai. Visada buvau linkęs stambėti, todėl tekdavo kovoti su antsvoriu. Net ir dabar esu priaugęs papildomų dešimt kilogramų, kuriuos iki vasaros, kai kopsiu į kalnus, reikėtų numesti.“
Alpinistas reguliariai atlieka kraujo tyrimus
Prieš kopdamas į kalnus D.Andrijauskas atlieka kraujo tyrimus, kad įsitikintų, ar nesumažėjęs hemoglobino kiekis jame, kitaip tariant, ar netrūksta geležies, kurios trūkumas gali atsirasti nevalgant mėsos.
Alpinisto hemoglobino kiekio kraujyje rodiklis neretai viršija normą. Yra buvę vos pora atvejų, kai jo organizme stigo geležies. Tai vyras pajuto dar prieš eidamas tirtis kraujo – jam buvo silpna, jautė nuovargį.
Pavartojęs geležies tablečių Dainius atgavo jėgas. Be mikroelemetų ir vitaminų komplekso jis neišsiverčia, nes tik juos reguliariai geriant galima sustiprinti organizmo imunitetą.
Mažakraujystė dažniau nustatoma Dainiaus žmonai Dianai, nors ji iki pažinties su būsimuoju vyru dažnai valgydavo mėsą. Sukūrus šeimą dizainerei teko prisitaikyti prie vyro mitybos įpročių.
Kadangi namuose neruošiami mėsos patiekalai, Diana sau jų irgi neruošia. Bet niekas jai nedraudžia, jei nori, mėsą valgyti ne namie – restorane ar svečiuose.
Duktė nėra ragavusi mėsiškų valgių
Pora be mėsos valgių augina dukterį Adrianą. Tėvas tikino, kad nebuvo poreikio vaikui duoti mėsos, nes iki trejų metų ji buvo maitinama motinos pienu – su juo gaunamos visos reikalingos maistinės medžiagos.
Bet nutarę Adrianą leisti į vaikų darželį, gimdytojai susidūrė su sunkumais – valstybinė ugdymo įstaiga jų atžalai negalėjo pasiūlyti valgiaraščio, kuriame nebūtų mėsos.
„Pas mus visi pradeda valgyti mėsą“, – toks vaikų darželio direktorės atsakymas D.Andrijauskui nepatiko.
Todėl teko atžalą vesti į privatų vaikų darželį, kuriame buvo atsižvelgta į vaiko mitybos įpročius. Ten Adriana – ne vienintelė, nevalganti mėsos. Grupėje du mažamečiai niekada nevalgo nei kotletų, nei didžkukulių su mėsa. Vietoj mėsiškų patiekalų jiems išskirtinai ruošiama kas nors kita, ką jie mėgsta.
Tėvai rūpinasi vaiko sveikata, todėl reguliariai veda į polikliniką atlikti kraujo tyrimų. Jų rezultatai geri, mažakraujystė nebuvo nustatyta.
Į kalnus – ir su šeima
D.Andrijauskui net ir nevalgant mėsos nestinga jėgų ir ištvermės laipioti uolomis, kopti į kalnus. Nustojęs valgyti mėsą kalnuose jis jaučiasi tarsi lengvesnis.
Viršukalnės Dainių patraukė tada, kai jis jau buvo atsisakęs mėsos. Pirma vyro kelionė į kalnus buvo 1994 metais Slovakijos Tatruose.
D.Andrijauskas yra įkopęs:
2001 m. į Monblaną (aukščiausias Vakarų Europos kalnas, 4810 m),
2005 m. į Gerlacho kalną (aukščiausia Tatrų viršukalnė, 2655 m),
2007 m. į Razdelnajos viršukalnę (Kirgizija, Pamyras, 6210 m).
2014 m. D.Andrijauskas su žmona Diana ir dukra Adriana atostogavo Aukštuosiuose Tatruose, pasiekė Lomnicke sedlo (2190 m).
