Ajurvedos pradininkais Lietuvoje vadinami sutuoktiniai Kauneckai pagaliau įgyvendino vieną savo svajonių – sveikos gyvensenos stovyklavietę kuria užsienyje. Tačiau pora neatsisakė ir verslo Vilniuje bei Kaune, tik jį dabar daugiau kontroliuoja internetu.
Ajurvedinę (tradicinės Indijos medicinos) poilsiavietę sutuoktiniai ketino steigti ir Lietuvoje, bet nerado tinkamos vietos. O pasiūlymas tai padaryti Ispanijoje juos įkvėpė – juk ir šiltas klimatas tinka šiai idėjai įgyvendinti.
Sanskrito kalba „aju“ reiškia gyvenimas, „veda“ – žinios, o E.Kauneckienė ajurvedą vadina instrukcija, kaip sveikai ir laimingai gyventi.
Eglei ir Dariui tai pavyko pasiekti savo šeimoje – pora laikosi sveikos gyvensenos principų.
Tai padeda sustiprinti ir tarpusavio santykius. Pora susilaukė dviejų bendrų vaikų ir augina Eglės dukrą.
Nors šeimos verslas įleidęs šaknis Lietuvoje, kuriam sutuoktinių šovė mintis kraustytis iš tėvynės?
Eglė: Tai buvo mūsų abiejų iniciatyva ir idėja. Daug metų svajojome turėti stacionarią vietą ajurvedinėms stovykloms rengti, ieškojome tokios vietos ir Lietuvoje, bet nesėkmingai. Tad gavę pasiūlymą pamėginti Ispanijoje, nedvejodami jį priėmėme, nes tai buvo mūsų dar neįgyvendinta idėja.
Darius: Ispanija pasirodė tinkama mūsų veiklai, nes ir klimatas labai geras.
– Prie ko sunkiausia priprasti Ispanijoje?
Eglė: Sunkiausia prisitaikyti prie kitokio jų gyvenimo grafiko: vėlyvų pietų, labai vėlyvos vakarienės ir vėlaus ėjimo miegoti.
Tiesą sakant, prie to netgi nesipratiname, o stengiamės gyventi taip, kaip mums įprasta, – anksti gulamės, anksti keliamės. Bet ispanų gyvenimo būdas vis dar mane stebina.
Darius: Sunku susikalbėti, nes mažai žmonių šneka angliškai. Tenka mokytis ispanų kalbos.
– Ar jūsų vaikai taip pat norėjo pakeisti aplinką? Ar jie lengvai prisitaikė svetur?
Eglė: Vaikai pritarė, kad persikeltume į Ispaniją. Žinoma, tai iššūkis visiems, bet stengiamės į viską reaguoti ramiai. Juk permainos – naujas, vertingas mums visiems gyvenimo etapas: kitos vietos, kitokios kultūros pažinimas, naujos kalbos mokymasis.
– Ar per tą pusmetį Ispanijoje nebuvo nusivylimo akimirkų, kai sudvejojote: gal nereikėjo kurtis svetimame krašte – juk ten ir ekonomika šlubuoja, ir nebus lengva įsiūbuoti verslą?
Darius: Būna sunkesnių dienų, kada pagalvoji, ar viskas išsispręs, bet, kaip ir visur kitur, nebūna vienodų dienų, nebūna visada lengva ir paprasta.
O visa kita priklauso nuo požiūrio: jeigu tau viduje blogai, bus blogai visur – ir Lietuvoje, ir Ispanijoje. Tai yra nauja įdomi patirtis ir iššūkis, kuris ir gąsdina, ir vilioja naujais potyriais.
– Kaip pasiskirstėte darbus Valensijoje – kuo rūpinasi žmona, kuo jūs?
Darius: Žmona rūpinasi šeima ir darbais, likusiais Lietuvoje, taip pat kuria būsimas programas.
Aš – ajurvedos centro rekonstrukcijos darbais, įrengimu.
– Kaip ispanai vertina jūsų atvykimą – ar aplinkiniai yra girdėję apie ajurvedą? Ar vietos gyventojai gali tapti nuolatiniais jūsų centro lankytojais?
Eglė: Apie ajurvedą jie beveik nežino arba žino labai mažai, tad čia turėsime ką veikti. O lankytojais tapti galės, nes ajurvedinės žinios padeda visiems, o problemų turi daugelis, nesvarbu, kur žmonės gyvena.
Darius: Ajurvedos supratimas čia pradinės stadijos.
Būtent šioje vietoje skiepysime naujas žinias, bet ispanai yra smalsūs, svetingi ir noriai domisi tuo, ką sukursime.
– Kokių pomėgių naujoje vietoje rado jūsų šeima?
Eglė: Mes ir Lietuvoje sportiškai gyvenome, bet čia orai leidžia dar aktyviau laiką leisti gamtoje. Naujas atradimas su vaikais – orientacinės varžybos: ir bėgioji, ir nuojautą lavini, ir žemėlapiais išmoksti naudotis, ir šeimą, kaip komandą, sustiprini.
Darius: Valensija – bėgikų miestas, todėl dalyvauju bėgimo varžybose. Mėgstu žaisti tenisą.
– Kaip pasikeitė dienos ritmas gyvenant ne Lietuvoje?
Eglė: Ritmas nepasikeitė, nes mes ir Indijoje, ir Lietuvoje, ir Ispanijoje gyvename vienodu ritmu. Anksti keliamės, todėl dieną nuveikiame nemažai darbų: vaikai lanko mokyklas, būrelius, mes užsiėmę savo projektu.
Darius: Dienos režimas nepasikeitė, tačiau smagiausia, kad kone visas dienas šviečia saulė, todėl daug ką galime nuveikti gryname ore.
– Ajurveda ne kiekvienas vyras galėtų užsiimti. Kaip judu radote sugyvenimo receptą?
Eglė: Kartu esame trylika metų, susituokėme prieš vienuolika. Nuo pat draugystės pradžios nemažai domimės vyro ir moters santykių temomis, todėl visas tas žinias bandome pritaikyti savo šeimoje.
Mus tvirtai susiejo rūpinimasis savo ir artimųjų sveikata – tai virto veikla, kuri abiem artima.
Darius: Būtent ajurvedos žinių taikymas sau ir dalijimasis jomis su kitais mus labiausiai ir sujungė.
– Kokie jūsų šeštadienio pusryčiai?
Eglė: Įvairios košės – avižų, grikių, kviečių – ir kartais Dariaus iškepta ajurvedinė kiaušinienė be kiaušinių.
Darius: Pusryčius ruošiame pasikeisdami. Dažnai šeimą rytais lepinu ir aš, artimieji mėgsta mano patiekiamą grikių košę su saulėgrąžomis ar vegetarišką kiaušinienę iš naminio varškės sūrio.
