Pasak „Gemma“ sveikatos centro vyr. kineziterapeuto Tado Puzaros, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, ko pats vaikas nori, ką jis mėgsta veikti, koks jo charakteris, taip pat įvertinti vaiko judamojo aparato, kvėpavimo sistemos, nervų sistemos būklę.
„Prieš užrašant vaiką sportuoti vertėtų pasikonsultuoti ir su medikais. Sportinė veikla gali būti labai naudinga ir padėti išvengti neigiamų augimo metu atsirandančių pasekmių, pavyzdžiui, stuburo iškrypimo. Tačiau nereikia pamiršti, kad vaiko organizmas dar tik formuojasi, tad sportinės traumos ir netinkami pratimai gali turėti ilgalaikes ir skausmingas pasekmes. Norint to išvengti, derėtų pasirūpinti, kad vaiko sportinė veikla visada būtų prižiūrima kompetentingų sporto profesionalų“, – sakė T.Puzara.
Sportui skirta erdvė turėtų būti patogi ir pritaikyta vaiko poreikiams, asocijuotis su poilsio, laisvalaikio režimu, o ne sunkiu darbu. Tėvai turėtų skatinti vaiką sportuoti, girti už jo pasiekimus, tačiau ne reikalauti – tokiu atveju rezultatas gali būti priešingas. Kineziterapeuto teigimu, sportinė veikla turėtų natūraliai įsilieti į vaiko dienos režimą ir neišmušti jo iš pusiausvyros, netrukdyti pamokoms ir namų darbams, laisvalaikiui.
Ką pasirinkti?
Krepšinis. Tai – populiariausia sporto šaka Lietuvoje, todėl didžioji dalis vaikų ir renkasi šiuos užsiėmimus. Ir gerai, nes treniruočių metu lavinama koordinacija, loginis mąstymas, bendravimas. Tačiau, kaip ir kitose žaidybinėse sporto šakose yra didelė tikimybė patirti traumas.
Plaukimas. Ši sporto šaka pastaruoju metu labai išpopuliarėjo. Baseine lavinama laikysena, plaukimas skatina geresnį vaiko augimą ir vystymąsi, gerina medžiagų apykaitą, stimuliuoja kvėpavimo, nervų, širdies ir kraujagyslių ir imuninę sistemas, didina sąnarių paslankumą. Be to, organizmas sparčiai grūdinasi, nes nuolatinis temperatūrų skirtumas skatina kūną įgyti didesnį imunitetą. Tačiau netaisyklingas plaukimas gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Todėl svarbu, kad patyrę treneriai mokytų racionalios plaukimo technikos, kvėpavimo vandenyje.
Futbolas. Šis sportas lavina koordinaciją, greitį bei orientaciją, raumenų jėgą. Tačiau didėlė tikimybė patirti kojų traumas, patempti čiurnos raiščius.
Tenisas. Populiarus žaidimas padeda lavinti raumenų jėgą, ištvermę, vaizduotę, greitį. Tačiau šios sporto šakos nerekomenduojama rinktis vaikams, turintiems laikysenos sutrikimų. Būtinos papildomos treniruotės, nes šioje sporto šakoje labiau apkraunami vienos pusės raumenys ir gali pasireikšti raumenų disbalansas.
Šokis. Lavina laikyseną, koordinaciją, lankstumą, ištvermę. Tačiau ir čia išlieka tikimybė patirti kelio, čiurnos raiščių traumas.
Anot „Gemma“ sveikatos centro vyr. kineziterapeuto T. Puzaros, fizinis krūvis turėtų būti individualiai trenerio pritaikomas kiekvienam vaikui, o bet koks skausmas yra svarbus signalas, kad fizinį krūvį būtina koreguoti nedelsiant.
Kada pradėti sportuoti?
Nuo 5 m. Vaikus galima pradėti mokyti savarankiškai plaukti. Plaukimas grūdina visą kūną, stiprina nervų sistemą, kaulų ir raumenų sistemą, gerina kvėpavimą, judesių koordinaciją;
6 – 7 m. Meninė ir sportinė gimnastika, sportiniai šokiai, kur daugiausia dėmesio skiriama baziniams įgūdžiams, koordinacijai, lankstumui, raumenų jėgai;
6 – 8 m. Dailusis čiuožimas;
7 – 9 m. Stalo tenisas, tenisas ir kitos sudėtingesnės sporto šakos;
8 – 10 m. Tokio amžiaus vaikams labiausiai tinka žaidybinės sporto šakos krepšinis, futbolas, žolės riedulys;
9 – 11 m. Tinklinis, lengvoji atletika padeda išmokti bazinių sporto judesių;
9 – 11 m. Dziudo mergaitėms, berniukams šiek tiek vėliau: 10 – 13 m.
10 – 12 m. Irklavimas, dviračiai ir kitas ištvermės sportas, nes iki tol vaikų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistema nėra pilnai susiformavusi, dideli krūviai gali pakenkti;
12 – 14 m. Boksas.
