Vienišumą lemiantis genas yra atsakingas už tai, kad artimai su kuo nors bendraujantis žmogus jaučiasi nepatogiai. Taip yra todėl, kad dėl šio geno kaltės sumažėja seratonino – smegenų chemikalo, padedančio gerai jaustis – lygis. Štai kodėl tokio geno nešiotojams yra sunku kurti ilgalaikius santykius ir tenka dažniau išgyventi išsiskyrimą.
Pekino universiteto mokslininkai ištyrė kone 600 kinų studentų plaukų pavyzdžius, aiškindamiesi kurią iš dviejų skirtingų geno, vadinamo 5-HTA1, versijų jie turi.
Paaiškėjo, kad turintys geno versiją „G“ dažniau buvo vieniši, nei turintys „C“ versiją, rašo „Daily Mail“. Tarp geno versijos „G“ nešiotojų vienišų buvo apie 60 procentų, tuo tarpu tarp turinčių „C“ versiją neturinčių partnerių studentų buvo 50 procentų.
Svarbu paminėti, kad vienišumo priežastis negalėjo būti paaiškinta kitais veiksniais, pavyzdžiui, studentų turtine padėtimi ar išvaizda, nors kreiptas dėmesys ir į tai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dėl vienišumo buvo kaltas 5-HTA1 geno poveikis smegenims. Tiems, kurie smegenyse turėjo „G“ versiją, arba kitaip – vienišumo geną, gaminosi mažiau seratonino, kuris yra atsakingas už gerą nuotaiką ir laimės jausmą.
Jau anksčiau buvo pastebėta, kad turintys alelinį geną „G“ asmenys sunkiau suartėja su kitais žmonėmis. Tokie žmonės yra nervingesni ir dažniau serga depresija.
Žurnale „Scientific Reports“ mokslininkai rašė: „Pesimizmas ir neurotiškumas yra svarbiausi faktoriai, griaunantys santykių kokybę ir stabilumą. Tačiau turintys alelinį geną „G“ neretai kenčia nuo psichologinių sutrikimų, o tai lemia nesėkmes per pasimatymus ir romantiškai bendraujant vėliau“.
Vienišumo geną nustatę mokslininkai sakė, kad daugiau laisvės ir laiko kurti santykius nei kiti turi studentai. Vėlesniais gyvenimo periodais santykių raidą gali lemti kiti veiksniai, tokie kaip tėvų spaudimas tuoktis.
Nežiūrinti į tai, anot mokslininkų, jų tyrimas parodė, kad tarp genetikos ir žmonių elgesio tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali būti ryšys.
Tačiau net ir vienišumo geno nešiotojams nereikėtų per daug nuliūsti. Kai kurie mokslininkai teigia, kad nors genai veikia mūsų santykius, dažniausiai šis poveikis nėra labai stiprus.
Daktarė Pam Spurr, kuri yra santykių ekspertė, mano, kad nereikia leisti genams valdyti mūsų gyvenimų.
„Aš žinau, kad paveldėti genai veikia mūsų sprendimus, bet mes visada turime pasirinkimą. Pastebėjus, kad kyla sunkumų bendraujat, galima išmokti tinkamai elgtis ir taip sėkmingai su kuo nors susipažinti. Dėl to aš esu optimistiškai nusiteikusi“, – tikino P.Spurr.
Profesorius Timas Spectoras, genų poveikio ekspertas, dirbantis Londono karaliaus koledže (King's College London), apskritai suabejojo šio tyrimo patikimumu. Nors tyrimai parodė, kad genai lemia daug ką, taip pat ir tikimybę susituokti, sėkmingai gyventi santuokoje bei seksualinių partnerių skaičių.
Nežiūrinti į tai, genai visko neapsprendžia. Geriausias to pavyzdys yra identiški dvyniai. Dažniausiai juos traukia panašūs žmonės, bet galų gale jie susituokia su labai skirtingais partneriais.
Parengė Giedrė Balčiūtė
