Kai jaunavedžiai prisiekia mylėti vienas kitą visą gyvenimą, tai nereiškia, kad jie iki mirties žengs laikydamiesi už rankų, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas“.
Jei jie kada nors nuspręs skirtis, o prieš kurdami šeimą buvo pasirašę ikivedybinę sutartį, pagal ją turtas, kurį kiekvienas užgyvens santuokoje, bus tik to asmens nuosavybė. Dažniausiai turto daugiau prikaupia vyras, o vaikus auginusi ir dėl to karjerą sustabdžiusi žmona lieka prie suskilusios geldos.
Neseniai vilnietės advokatės V.Gražulytės kontoroje apsilankė vieno žinomo Lietuvoje asmens duktė Aušra. Ji pateko į beviltišką padėtį.
Dėl nepakenčiamo santuokinio gyvenimo Aušra nori skirtis, tačiau pasirašyta ikivedybinė sutartis smaugia tarsi apynasris.
Aušra ne vienus metus dirbo banke ir gaudavo gerą algą. Ten ji susipažino ir su būsimu vyru, kuris taip pat banke turėjo gerai mokamą darbą. Du materialiai apsirūpinę žmonės nutarė pasirašyti ikivedybinę sutartį.
Po kurio laiko sutuoktiniai išvyko į užsienį, kur viename banke vyrui pasiūlė labai geras darbo sąlygas. Aušra išėjo iš darbo Lietuvoje ir išvyko paskui sutuoktinį. Ten pagimdė vaiką, išėjo motinystės atostogų.
Aušra nenumatė, kad vieną dieną vyras pradės blogai elgtis, o ji pateks į prastesnę finansinę situaciją. Moteris tik tada pradėjo suprasti, kad ikivedybinė sutartis jai nenaudinga.
Jos vyras banke uždirba labai daug, be to, dar turi ne vieną savo verslą. O Aušra gauna tik motinystės išmoką ir sėdi namuose. „Lyginu vyrui marškinius, ruošiu pusryčius, vakarienę, prižiūriu vaiką. O jis turi meilužę, visur su ja važinėja, smaginasi“, – neslėpė savo istorijos įskaudinta moteris.
Nepatenkintai žmonai vyras atkerta: „Jeigu tau nepatinka, išvažiuok, bet vaiką man paliksi, nes noriu matyti, kaip jis auga.“
Aušra neturi kur eiti, nes visas įgytas turtas yra vyro vardu. Be to, neaišku, kaip toje užsienio šalyje būtų išnagrinėti vaiko globos klausimai.
Lietuvoje mažametis vaikas dažniausiai priteisiamas motinai, nes yra prie jos labiau prisirišęs. Kitur labiau atsižvelgiama ne į moralines vertybes, o į geresnę vieno iš tėvų turtinę padėtį.
Advokatė paaiškino, kad jei ji norėtų išsituokti, reikėtų to siekti Lietuvoje, nes joje turėtų didesnes galimybes likti su vaiku. Vyro sukauptas nekilnojamasis turtas, asmeninės pajamos pagal ikivedybinę sutartį liktų jam.
O į kurią pusę situacija pakryptų, jei vyras sugalvotų skirtis su Aušra?
„Vyrui kol kas taip patogu. Jis daro, ką nori, turi namų šeimininkę ir auklę. Jis žmonos iš namų negena. Vyras, norintis matyti, kaip sūnus auga, supranta, jog daug geriau, kad juo rūpintųsi motina, o ne svetimas žmogus.
Jeigu jis norėtų sukurti kitą šeimą, turėtų skirtis. Bet kokiu atveju žmonai jokia jo turto dalis nepriklausytų“, – paaiškino V.Gražulytė.
Nepaisant teigiamų ir neigiamų aspektų, iš Vakarų pasaulio į Lietuvą atkeliavusios vedybų sutartys sparčiai populiarėja. Pernai buvo įregistruotos 337 ikivedybinės ir 738 povedybinės sutartys. Tai didžiausias tokių sutarčių skaičius nuo vedybų sutarčių registro veiklos pradžios.
Dalis vedybų sutarčių sudaromos iki santuokos, dalis – santuokos metu. Todėl jos vadinamos ikivedybinėmis arba povedybinėmis sutartimis.
Ar šis dokumentas porai suteikia daugiau ramybės dėl ateities ir mažiau painiavos skyrybų atveju?
„Vedybų sutartis, kaip ir lazda, turi du galus. Vienam iš partnerių tokia sutartis skyrybų atveju dažniausiai yra finansiškai pražūtinga.
Dažniau nukenčia moterys, nes kol vyras daro karjerą, kuria verslą, moteris priversta kuriam laikui palikti profesinę veiklą ir dėmesį skirti vaikams. O šis darbas nėra apmokamas“, – kalbėjo advokatė V.Gražulytė.
– Ar patariate klientams pasirašyti vedybų sutartį?
– Dabar savotiška mada tapo ikivedybinės sutartys. Žmonės yra suklaidinti, ypač jauni. Kai paaiškinu, kokių teisių netektų pasirašęs sutartį, dažniausiai žmogus jos nepasirašo.
Prieš porą metų buvau susidūrusi su išskirtiniu atveju. Turtingas užsienietis atvyko į Lietuvą ir čia sėkmingai ėmėsi verslo. Čia įsimylėjo lietuvaitę. Vyrui buvo apie keturiasdešimt metų, merginai – daug mažiau.
Ji žinojo, kad mylimasis yra turtingas. Užsienietis įkalbinėjo draugę pasirašyti ikivedybinę sutartį. Moteris atėjo pas mane pasitarti, ar tikslinga tai daryti, ir paaiškino, kad yra principinga ir nesiekia mylimojo turtų.
Ikivedybinės sutarties esmė – visa tai, ką asmuo užgyvens po santuokos, liks jo nuosavybė. Kalbama apie visą turtą – namą, pajamas, gaunamus dividendus, automobilius, kolekcijas.
Jei sutuoktiniai nėra pasirašę vedybų sutarties, pagal įstatymus iki santuokos įgytas turtas paprastai visada yra asmeninė nuosavybė, o santuokos metu užgyventas turtas skyrybų atveju dalijamas per pusę.
Turtingas užsienietis mylimajai aiškino, kad jo šalyje ištekėjusios moterys meta darbą, naudojasi vyrais. Toje šalyje skyrybos vyrams nenaudingos, nes tenka išlaikyti buvusią sutuoktinę. Užsienietis baiminosi, kad jam taip neatsitiktų.
Klientei patariau pasakyti mylimajam: „Aš nepasirašysiu ikivedybinės sutarties. Jei nenori, nesituokime.“
Iki šiol stebiu tą porą. Kiek žinau, jie susituokė be jokios ikivedybinės sutarties, susilaukė vaiko. Tai, kad moteris nepasirašė ikivedybinės sutarties, jos ateičiai yra didelis pliusas.
Įprastai šeimoje, jei vyras dirba, o moteris augina vaikus, visas turtas ir pajamos yra bendra jungtinė nuosavybė. Tačiau pasirašiusi ikivedybinę sutartį skyrybų atveju ji nieko negautų.
Nesakau, kad vedybų sutartis yra tik blogai. Ikivedybinė sutartis naudinga žmogui, kuris turi užgyvento turto ir ateityje niekuo nenori dalintis.
– Kodėl žmonės nori pasirašyti ikivedybinę sutartį?
– Pagal mūsų įstatymus turtas, įgytas iki santuokos, yra asmeninė nuosavybė. Bet yra pavojus, kad, pavyzdžiui, iki vedybų įsigytą butą santuokos metu pagerinus, kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą, kad tas turtas būtų pripažintas bendra jungtine nuosavybe.
Todėl asmuo ikivedybinėje sutartyje pateikia reikalavimą, kad turtas, įgytas iki santuokos, visada būtų jo nuosavybė, nesvarbu, kokios bus daromos investicijos.
Kuo naudinga ikivedybinė sutartis tam, kuris prieš vedybas nusiperka butą, pasiėmęs iš banko paskolą? Paskola yra grąžinama iš sutuoktinių lėšų, jeigu neįrodoma kitaip. Kitas sutuoktinis turi teisę į pusę tos sumos kaip į kompensaciją, nes iš sutuoktinių lėšų buvo gerinama partnerio asmeninė nuosavybė.
Kad apsisaugotų nuo tokio reikalavimo, paskolą pasiėmusiam asmeniui naudinga pasirašyti ikivedybinę sutartį. Bet ar tai naudinga kitam sutuoktiniui? Juk asmeninė paskola yra dengiama iš sutuoktinių lėšų. Visose skyrybų bylose iškyla klausimų dėl kompensacijų, bet tik tada, kai nebūna ikivedybinių sutarčių.
Iš dalies ikivedybinės sutartys yra naudingos tuo, kad nutraukiant santuoką išvengiama ilgo bylinėjimosi.
– Kokios patirties įgijote nuo to laiko, kai prieš 12 metų Lietuvoje imta sudarinėti vedybų sutartis?
– Iš pradžių daug kas neįžvelgė tokių sutarčių pavojų. Būdavo pasirašomos paprastos sutartys, kur kalbama tik apie turtą, kurį sutuoktiniai įgis savo vardu. Pamiršdavo pajamas.
Atstovavau klientui sprendžiant ginčą, kai santuokos metu buvo pasirašyta povedybinė sutartis, joje aptartas turto pasidalijimas, bet neišnagrinėti iš akcijų gaunamų dividendų klausimai. Kai vyko skyrybos, moteriai teko su niekur nedirbančiu buvusiu vyru pasidalyti iš jos įmonės gautais dideliais dividendais.
Rengiant vedybinę sutartį reikia pasikonsultuoti su advokatu, nes notaras tik pažiūrės, ar nepažeidžiamas įstatymas. Jis tik tvirtina tokias sutartis, tačiau neprivalo konsultuoti.
– Kokiu tikslu pasirašomos povedybinės sutartys?
– Ikivedybinė sutartis pradeda galioti sudarius santuoką. Povedybinė sutartis pasirašoma santuokos metu ir galioja nuo pasirašymo momento. Pora gali santuokoje pragyventi dešimt metų ir sugalvoti pasirašyti povedybinę sutartį.
– Povedybinės sutartys neretai slepia ir moralinius dalykus?
– Visada yra priežastys, kodėl žmonės pasirašo tokias sutartis. Viena žinoma Lietuvos verslininkė įkalbėjo savo tuometį vyrą pasirašyti povedybinę sutartį. Po skyrybų jai atiteko visas turtas, verslas. Povedybinę sutartį paskatino pasirašyti vyro neištikimybė.
Man dažnai sunku suvokti, kokie interesai jaunus žmones skatina pasirašyti ikivedybinę sutartį.
Gali nutikti taip, kad asmeniui, norėjusiam ją pasirašyti, po kelerių metų ji bus labai nenaudinga. Pavyzdžiui, jei toks žmogus santuokos metu dėl įvairių priežasčių taps nedarbingas, skirdamasis jis gali tik prisiteisti išlaikymą iš sutuoktinio. Bet negali pretenduoti į savo partnerio turto dalį.
Juk santuokos esmė vienas kitam padėti ir varge, o ikivedybinė sutartis tarsi prieštarauja moralinėms vertybėms.
– Ar į vedybines sutartis galima įtraukti neturtinių reikalavimų. Pavyzdžiui, skyrybų atveju tikėtis, kad vienam sutuoktiniui atiteks vaikai, o kitam – šuo.
– Vedybų sutartyse neturtiniai klausimai nesprendžiami. Šuo teisiniu požiūriu yra turtas. Klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos ar išlaikymo vedybų sutartyse gali būti aptariami, bet teismo toks susitarimas nesaisto.
Turėjau panašią bylą. Santuokos metu vyras žmonai padovanojo veislinį šunį. Po kurio laiko tarp sutuoktinių iškilo rimtas ginčas dėl šuniukų veisimo. Jie susipyko dėl to, kad moteris pradėjo veisti šuniukus. Prabangūs namai tapo panašūs į tvartą.
Tie šuniukai apgraužė baldus, sudraskė prabangias užuolaidas. Žmona nedirbo, tik augino šuniukus, o vyras, po darbo grįžęs į namus, imdavo piktintis apšnerkšta aplinka. Nepaisant to, verslininkas tuos šuniukus įtraukė į turto pasidalijimo sąrašą.
Bet šuniukai atiteko moteriai, nes tai buvo jos pragyvenimo šaltinis.
Po skyrybų vyras džiaugėsi atsikratęs šunų. Gyvūnų apdraskytą ir nuniokotą butą jis vėliau pardavė.
– Kas po skyrybų nutinka su dovanomis, jei vyras žmonai santuokos metu buvo padovanojęs žiedą su deimantais, vertingą paveikslą ar automobilį?
– Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita.
Būna komiškų atvejų. Pavyzdžiui, vyras žmonai, stebint grupei žmonių, padovanojo automobilį, perrištą kaspinu. Tačiau iš tiesų tai buvo vyro įmonės vardu registruota mašina. Prasidėjus skyrybų procesui, įmonė pareikalaus automobilį grąžinti.
– Ar galima vedybų sutartyje parašyti, kad jeigu žmona pagimdys du vaikus, skyrybų atveju jai atiteks butas. Jei nepagimdys nė vieno vaiko, liks be nieko?
– Į vedybų sutartis negalima įtraukti sąlyginių susitarimų.
