Ką jaučia vaikas
Vaikai visada stengiasi mėgdžioti suaugusiuosius – tai neginčijamas faktas. Matydamas, kaip tėtis apkabina mamą, ir kaip mama švelniai į jį žiūri, vaikas, ar tai būtų berniukas, ar mergaitė, stengiasi būti toks pats.
Žinoma, mėgdžioti vaikas gali, tačiau jis ar ji elgsis mėgdžiojamose situacijose visai kitaip. Ir suaugusieji privalo surasti, kad dažna meilės objektų kaita – visiškai normalus dalykas mažam žmogui.
Meilė ikimokykliniame amžiuje praturtina mažylio vidinį emocinį pasaulį. Dabar jis myli ne tik mamą su tėčiu, ne tik brolį ar seserį. Jis myli svetimą žmogų, ne giminaitį, ir mokosi juo rūpintis, jo charakteryje įsispaudžia pirmosios altruizmo apraiškos.
Vaikas pradeda suprasti kito žmogaus ypatingumą ir individualumą, o tuo pačiu ir ugdo savo vidinį pasaulį.
Vaikiškos meilės objektai
Tai, visų pirma, bendraamžiai – kaimynas iš žaidimų aikštelės, draugas iš vaikų darželio, partneris iš lankomo būrelio – variantų daug. Vaikas entuziastingai kreipia dėmesį į tam tikrą išskirtinį savo meilės objekto bruožą – išorinį grožį, drąsą, jėgą ar kitą savybę.
Taip pat vaikas gali nesunkiai įsimylėti suaugusį žmogų, gerokai už jį vyresnį. Čia nieko nepadarysi, būna ir taip. Berniukas gali įsimylėti vaikų darželio auklėtoją, o mergaitė eiti iš proto dėl tėčio draugo.
Nereikia painioti ikimokyklinukų meilės su paauglių meile. Reikia pripažinti, kad šiandieniniai paaugliai bręsta labai anksti. Čia kalta ir televizijoje, internete ir kitose masinės informacijos priemonėse prieinama atvirų seksualinių scenų gausa.
Bet, kalbant apie vaikišką įsimylėjimą, didžiulė atsakomybė gula ant tėvų pečių. Kaip sureaguos mama ir tėtis į pirmuosius savo atžalos jausmus, taip ir susiklostys jo asmenybės emocinis gyvenimas.
Ko vengti tėvams
Tėvams būtina žinoti, kokių temų vengti, girdint vaikui.
Mažylis jokiu būdu negali matyti suaugusiųjų atlaidžių šypsenų ar juolab girdėti pašaipų savo adresu.
Vaikui nereikia anksčiau laiko sužinoti, kas suaugusiųjų pasaulyje seka po platoniškos meilės stadijos. Bet suaugusieji jokiu būdu neturi priekaištauti mažyliams už švelnius apsikabinimus ar bučinius. Tai – viso labo švelnumo apraiška ir iš dalies – savo tėvų pamėgdžiojimas, jokio kriminalo čia nėra.
Vaiko meilės objekto jokiu atveju negalima niekaip kritikuoti.
Jeigu mažylis eilinį kartą įsimylėjo ką nors kitą, tėvų santykis su pačiu meilės faktu neturi nė kiek pasikeisti. Juk meilė – nuostabus jausmas, o neištikimybės sąvoka, visa laimė, mažų vaikų dar neliečia.
Kaip elgtis
Šalia to, ko nevalia daryti, egzistuoja ir daug dalykų, kuriuos reikia daryti rūpestingiems tėvams.
Pasinaudokite šiuo laikotarpiu, kad savo vaikui taptumėte geriausiais draugais ir patikėtiniais. Tik įsivaizduokite, kad ir suaugę sūnus ar dukra kreipsis į jus pagalbos, užuojautos ar patarimo sudėtingiausiais savo gyvenimo klausimais. Argi tai – ne pati didžiausia laimė tėvams?
Pabandykite suprasti, į ką pirmiausiai jūsų vaikas kreipia dėmesį, kuo jį žavi jo meilės objektas – išore ar kokiomis kitomis savybėmis? Ar jūsų vaikui patrauklus tam tikras išvaizdos tipas, ar jam svarbiau talentai, kuriais sugeba blizgėti jo išrinktasis? Supratę ir išanalizavę tai tėvai ateityje galės būti savo vaiko kelrodėmis žvaigždėmis.
Ikimokykliniame amžiuje įsimylėjimas iš esmės pasireiškia simpatija, todėl „mylimieji“ vaikai, laimei, nesuspėja įvertinti visos meilės reikšmės, o „įsimylėjėliai“ lengvai užmiršta savo jausmą, „persijungdami“ į naują objektą.
Tėvai turi atsargiai ir jautriai žiūrėti į savo vaikų jausmus, nes nuoskauda ir nusivylimas įmanomi net ir tokiame ankstyvame amžiuje.
Jeigu šeima nepilna
Nepilnose šeimose dažniausiai vaikus auklėja mama, bet pasitaiko, kad šios nelengvos užduoties imasi ir tėčiai. Svarbiausia – kad vaikai augtų meilės, rūpesčio ir tarpusavio supratimo atmosferoje.
Ir tuomet švelni ir išmintinga mama padės savo berniukui tapti tikru riteriu, išmokys jį būti tikru vyru. Ir dukra ji išmokys su pagarba žiūrėti į berniukus, nebandydama jos išvaduoti iš „žalingos“ priešingos lyties įtakos.
O mylintis ir rūpestingas tėtis taip pat sūnui išugdys atsakomybės už mergaites jausmą, o dukrą savo rūpesčiu ir meile išmokys būti moteriška ir jaustis saugia.
Bet kuriuo atveju, kas benutiktų su tėvais, vaikai neturi prarasti galimybės įsimylėti net ir ikimokykliniame amžiuje.
