Kaip rašo „Lietuvos ryto" šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas", ryškia išvaizda ir tiesmuku bendravimu išsiskirti nebijanti Raisa vienus žavi, kitus piktina ar atstumia. Moteris žino – priešų ji turi daugiau nei draugų.
Vilnietė barmenė, pastaruosius trejus metus dirbanti nedideliame bare „Bičiulis“, prieš kelerius metus išgarsėjo kaip romų kilmės dainininko Radžio Aleksandrovičiaus gerbėja ir dėl kilusio skandalo su operos dainininku Vytautu Juozapaičiu.
Tačiau viešumas R.Šarkienei ne tik nepakišo kojos, bet ir padėjo pelnyti populiarumą ir naujų pažinčių. Ji net pradėjo dainuoti ir kelias dainas įrašė į kompaktinę plokštelę.
Moteris dažnai kviečiama dalyvauti įvairiose televizijos pokalbių laidose, dalyvavo ir televizijos projekte „Didieji pokyčiai“, kur jai buvo atlikta veido tempimo ir vokų pakėlimo operacijos.
R.Šarkienė prasitarė, kad apie sodrų jos gyvenimą jau rašoma knyga. Beveik pusmetį Raisa būsimos knygos autoriui pasakoja savo istorijas.
Jokių universitetų nebaigusi Raisa turi ką papasakoti apie meilę, kuri į jos širdį pasibelsdavo kaip saldainių pardavėjas, o po trejų metų iškeliaudavo kaip iš šalies išgintas tremtinys. Be to, nė vieno Raisos buvusių mylimųjų jau nėra tarp gyvųjų.
R.Šarkienė turėjo septynis vyrus. Trys buvo oficialūs sutuoktiniai, o keturi – gyvenimo draugai be vedybinio antspaudo. Su visais vyrais Raisa gyvendavo po trejus metus, po to skirdavosi. Skyrybų visada paprašydavo Raisa.
„Nežinau, kas nutikdavo. Viskas kurį laiką klostydavosi gerai, tarsi ir šiltų jausmų netrūkdavo, bet po trejų metų tarsi prakeiksmas – viskas mano širdyje užgesdavo, susirinkdavau daiktus ir traukdavau savo keliu“, – pasakojo R.Šarkienė.
Ji negali paaiškinti šios mistikos, kaip negali paaiškinti, kodėl praėjus kuriam laikui po skyrybų jos vyrai dėl įvairių priežasčių mirdavo. Netgi pirmas mylimasis, su kuriuo Raisa platoniškai bendravo būdama aštuoniolikos ar devyniolikos metų, ir tas jau iškeliavęs anapilin.
Kartą R.Šarkienė dalyvavo televizijos laidoje, kurioje lankėsi ir Ukrainos aiškiaregys Maksimas Gordejevas. Laidos metu kažkas Raisą pavadino juodąja našle. Tačiau aiškiaregys patikino, kad Raisa nedaigoja savo vyrų.
„Aš sutikdavau žmones, kuriems buvo reikalinga mano aura. Kai išsiskirdavau su vyrais, jie nebegaudavo mano energijos ir mirdavo. Taip sakė aiškiaregys. Dažniausiai įvykdavo nelaimingas atsitikimas. Ironiška, bet visi vyrai buvo už mane jaunesni“, – kalbėjo R.Šarkienė.
Tačiau nelengvo gyvenimo skonį įvairiais gyvenimo periodais jautusi moteris neprimena užguitos būtybės. Neseniai ji trankiai su gausiu draugų būriu atšventė savo 58-ąjį gimtadienį.
Pasikalbėti su liepsningų juodų akių moterimi susitikome jos darbo vietoje. Pirmoje dienos pusėje bare „Bičiulis“ netoli sostinės Kalvarijų turgaus buvo nedaug lankytojų. Kai kurie jau nuo ryto netvirtai stovėjo ant kojų. Tad bare užsisakydavo bokalą pigaus alaus ir degtinės.
Raisa žino daugelio nuolatinių baro lankytojų vardus bei gyvenimo istorijas ir neburnoja dėl netikusio jų gyvenimo būdo.
„Man jų gaila. Daugelis neblogi, nepikti žmonės. Tik gyvenimas juos suluošino, o jie nepajėgė atsitiesti. Aš su jais randu bendrą kalbą, kai reikia, griežčiau pasakau, pamokymų duodu. Klauso jie manęs. Aš pati gyvenime mačiau daug vargo, todėl neskubu nieko smerkti“, – sakė Raisa, kai susėdome bare prie plataus medinio stalo ir vaišinomės kava bei šokoladu.
Į barą daugiausia užsuka pagyvenę žmonės: „Būna ir labai įdomių – ateina ir gydytojų, ir filosofų, psichologų, mokytojų.“
Ir tuomet bare apsilankė buvusi R.Šarkienės mokytoja. Moteris užsisakė alaus su virtais žirniais.
„Ši mokytoja man atstojo mamą – pabardavo, pagailėdavo, turėjau kam išsipasakoti, paverkti“, – prisipažino Raisa.
Buvusi pedagogė apie savo auklėtinę šypsodamasi pasakė: „Oi, tai buvo „kadras“.“
Augusi be mamos Raisa vaikystėje yra gyvenusi internate, žino, kokia sunki gali būti pamotės ranka, matė skurdą, nepriteklių, nuo keturiolikos metų pradėjo užsidirbti pragyvenimui.
Internate Raisa gyveno iki ketvirtos klasės. Po to kelerius metus įsikūrė su tėvu ir jo žmona, lankė įprastą mokyklą.
„Įsiprašiau, kad jie mane leistų lankyti įprastą mokyklą, bet už tai turėjau sumokėti atitinkamą kainą – prižadėjau pamotei, kad dirbsiu bet ką. Tad vasarą plušėjau pamotės tėvų ūkyje – šėriau gyvulius, ravėjau daržus, melžiau karves“, – nenoriai apie šį gyvenimo periodą kalbėjo Raisa.
Nuo trylikos metų Raisa augo viena. Save vadina gatvės vaiku. Ji yra miegojusi daugiabučių laiptinėse, rūsiuose, vaikų darželio pavėsinėse. Įstojusi į prekybos technikumą, gaudavo stipendiją ir ją išleisdavo būsto nuomai. Draugai atnešdavo pavalgyti.
Raisa per gyvenimą daug ką dirbo: vaikų darželyje šeimininke, virėja, padavėja, barmene, prekiavo turguje.
„Vargau, bet dabar viską moku. Ir numegzti, ir pasiūti bet ką galiu“, – kalbėjo moteris.
Savo motiną R.Šarkienė matė vieną kartą, kai ši buvo atvažiavusi jos aplankyti į internatą. Raisai buvo septyneri.
„Kiek prisimenu, tai buvo labai graži, ryški moteris. Ji buvo atvykusi su savo trejų metų dukterimi. Man į atmintį įstrigo tos mergaitės raudoni lakiniai batukai su juodomis sagomis. Labai tokių norėjau.
Išvažiuodama mama žadėjo, kad sugrįš, bet daugiau jos niekada nemačiau. Visą gyvenimą jos ilgėjausi. Su mama slapta susirašinėjau, nes tėvas būtų tam prieštaravęs.
Manau, kad jos nebėra gyvos, būrėja sakė, kad ji mirusi. Žinau, kad turiu brolį ir seserį, kurių motina susilaukė su kitu vyru. Savo artimųjų ieškau visą gyvenimą ir tikiuosi, kad surasiu. Žinodama, kaip sunku augti be mamos, troškau būti gera mama savo sūnums“, – sakė R.Šarkienė.
Pokalbio metu Raisa atrodė kaip tikra baro šeimininkė, buvo pasirišusi prijuostę, didžiąją dalį laiko iš rankų nepaleido pašluostės.
„Man kartais sako: „Tu mirsi su skuduru rankose. Gali namuose būti pilna svečių, bet jei nuo stalo nukris koks trupinėlis, galiu palįsti po stalu ir pulti šluostyti.
Kartais perdėtą mano tvarką ne visi supranta. Mano spintoje daiktai sudėlioti kaip parduotuvėje – batai guli dėžutėse, drabužiai kabo specialiuose maišuose. Ir papuošalai pagal stilių išrūšiuoti“, – apie pomėgį tvarkytis pasakojo Raisa.
Namuose ji turi tris drabužių spintas, kuriose, be drabužių, laisvai telpa apie keturiasdešimt porų batų, tiek pat rankinių, papuošalų.
Moteris neslepia, kad jos noras tvarkingai gyventi kai kuriems vyrams buvo per sunki našta.
Kaip vijurkas po barą lakstanti Raisa turi nemažai pareigų. Ji čia iki dešimtos valandos vakaro dirba ir valytoja, ir virėja, ir padavėja, ir indų plovėja, ir barmene.
„Viską spėju“, – patikino Raisa ir skubiai nušlepsėjo guminėmis šlepetėmis prie baro, kur jos laukė lankytojas.
R.Šarkienė patenkinta savo išvaizda ir jaunatviškumu.
„Dievo dovana yra gerai atrodyti. Bet aš ir pati stengiuosi pasitempti. Labai save myliu. Ir sūnūs man liepia rūpintis savimi. Aš ir rūpinuosi“, – smagiai nusijuokė moteris ir tikino, kad jai nereikia knygų skaityti, nes mokosi iš gyvenimo.
Dvasinės ramybės Raisai toli ieškoti nereikia. Priešais barą „Bičiulis“ stovi cerkvė. Stačiatikių tikėjimą išpažįstanti R.Šarkienė ten dažnai užsuka, žvakučių prie šventųjų paveikslų uždega, nuodėmes dvasininkui išpažįsta.
Ne vieną pūdą druskos suvalgiusi R.Šarkienė tiki, kad žmogus mokosi tik iš savo klaidų. Moteris prisipažino, kad jos charakteris – sudėtingas.
„Esu maišyto kraujo, šiurkštoka, kaip visi vaikai, kurie augo gatvėse. Bet dėl elgesio su berniukais – buvau padori. Kas mane mokė moteriškumo paslapčių? Niekas. Žiūrėjau į aplinkinius ir stengiausi mėgdžioti.
Visais laikais man pavyzdys buvo garsi rusų aktorė Liudmila Gurčenko ir estrados primadona Ala Pugačiova“, – atviravo karšto būdo Raisa.
Intymiai bendrauti su priešingos lyties atstovais Raisa pradėjo gana vėlai. Vaikinams ji daugiau kėlė baimę negu susižavėjimą. Daugelis kavalierių nedrįsdavo juodakės net užkalbinti. Neduok Dieve, jei kuris blogą žodį būtų mestelėjęs – Raisa galėjo ir apkumščiuoti.
Pirmą kartą Raisa ištekėjo būdama 26-erių. Sutuoktinis buvo lėtas, geras žmogus.
Lygindama savo gyvenimo vyrus R.Šarkienė sakė, kad pirmasis buvęs mieliausias. Tačiau tai ji suprato tik po daugelio metų.
„Tada nemokėjau jo įvertinti ir nesugebėjau santykių išsaugoti. Padariau klaidų“, – neslėpė Raisa.
Savo pirmąjį vyrą, kaip ir vėlesnius, R.Šarkienė paliko.
Vyrai Raisos prisibijodavo, bet tie, kurie išdrįsdavo parodyti simpatiją, galėdavo per daug nesistengti. Pastebėjusi dėmesio ženklus Raisa pati žengdavo lemiamą žingsnį: „Aš juos pati pasiimdavau ir pasiūlydavau gyventi kartu.“
Dažniausiai pažintys užsimegzdavo per draugus. Su penktuoju vyru ji susipažino Kalvarijų turguje. Jis buvo liaudies menininkas, iš medžio šakų, šaknų drožinėdavo įvairius dirbinius. Iki šiol R.Šarkienės namuose galima rasti buvusio vyro meniškų dirbinių, rankų darbo šviestuvų.
Neseniai Raisa peržiūrėjo vaizdajuostę, kurioje užfiksuotos jos trečiosios vestuvės.
„Prisijuokiau. Jaunesnysis sūnus su draugės dukterimi nešė nuometą. Mano suknelė buvo balta, pūsta kaip tortas, iš Amerikos ją man atsiuntė“, – pasakojo Raisa.
Per pirmas vestuves ji vilkėjo paprastus drabužius, per antrąsias pasipuošė baltu kostiumėliu, o trečiąsias atšoko su trenksmu pagal visas tradicijas. Tuokėsi cerkvėje.
Kai išsiskyrė su trečiuoju vyru, Raisa atsisakė jo pavardės ir tapo Šarkiene – pagal antrojo vyro pavardę.
Raisos vyrai buvo labai įdomūs žmonės, turėjo neprastas profesijas: gydytojas, menininkas, futbolininkas, muzikantas.
„Nors visi mano vyrai buvo neblogi, dirbantys, vis tiek aš visada turėdavau daugiau pajamų. Nežinau, kodėl santykiai nesiklostydavo ilgai.
Gal didelės meilės nebuvo. Gailiuosi, kad neišsaugojau santykių su pirmuoju vyru, vyresniojo sūnaus tėvu. Jis buvo labai geras žmogus, ėjo aukštas pareigas. Dėl to, kad mes išsiskyrėme, kaltinu tik save. Dabar aš jau kitokia“, – tikino R.Šarkienė.
Kai užsimegzdavo nauji romantiški santykiai, Raisa kraustydavosi gyventi pas vyrą. Tie kraustymaisi jos negąsdino. O išsiskyrusi nejausdavo praradimo skausmo. Net jei kuris partneris ir bandydavo ją sulaikyti, nieko nepešdavo.
„Aš esu galva ir kaklas. Norėčiau, kad atsirastų žmogus, pajėgus mane suvaldyti, bet tokio dar nesutikau“, – paaiškino Raisa.
Kai kuriuos savo vyrus R.Šarkienė įtardavo neištikimybe, tačiau pati to nematė, tik girdėjo žmones kalbant.
Vyresnysis R.Šarkienės sūnus Dominykas, kurio susilaukė su pirmu vyru, dabar su šeima gyvena Londone, turi aštuonių mėnesių sūnų Rojų.
Su antruoju vyru susilauktas jaunėlis Elanas su būsima žmona gyvena Vilniuje.
„Aš esu nebloga mama, sūnūs užaugo dori žmonės ir aš jais didžiuojuosi. Jie nerūko, negeria, baigė aukštuosius mokslus. Turiu labai geras marčias. Visi puikiai sutariame.
Jie mane matė rūkančią ir išgeriančią, bet jiems aiškindavau, kad to nedarytų“, – kalbėjo barmenė.
Būdama 41 metų Raisa metė rūkyti ir septynerius metus visiškai nevartojo alkoholio. Aiškiaregė jai pasakė, kad jeigu atsisakys rūkymo, jai laikas sustos ir ji nesens.
Raisa pasinaudojo patarimu ir, kaip pati sako, sulaukusi penkiasdešimties atrodė kaip keturiasdešimties. Tik nuo 50-ies pradėjo senti.
Baiminasi artėjančios senatvės
Raisa prisipažino labai bijanti senatvės ir su pavydu žvelgia į jaunas moteris. Jei galėtų laiką atsukti atgal, stengtųsi išsaugoti ne tik pirmąjį vyrą, bet ir baigtų rimtesnius mokslus. Jai patiktų būti aktore, dizainere ar dainininke.
Ji net šiukšlių neneša nepasidažiusi. „Moteris visada privalo būti pasitempusi, gražiai apsirengusi. Juk išėjusi į gatvę gali netikėtai susidurti su savo svajonių vyru“, – kalbėjo Raisa.
Be artimo draugo kelerius metus gyvenanti R.Šarkienė tiki, kad likimas jai dar padovanos šiltų jausmų. Bet jai nereikia bet kokio kelnių nešiotojo. Raisa norėtų, kad jos išrinktasis būtų arba jaunesnis už ją, arba jaunatviškas bendraamžis.
„Norėčiau sutikti stipraus charakterio žmogų. Nesvarbu, ar jis bus našlys, ar išsiskyręs, svarbiausia, kad būtų patikimas bendramintis ir su polėkiu. Juk jei man norisi eiti į klubą pašokti, aš ir einu. Nesiruošiu sėdėti ir megzti kojinių. Net ir sūnus neprašo, kad sėdėčiau su anūku. Jis žino, kad mama užsiėmusi savo gyvenimu. Manau, kad nereikia vaikams sendinti savo tėvų, juk ir 60 metų sulaukęs žmogus turi teisę mylėti ir būti mylimas“, – sakė R.Šarkienė.
Vyras nebūtinai turi kvepintis brangiais kvepalais, tačiau bent muilu jis privalo kvepėti ir turėti sveikus dantis. Tai sąlygos būsimiems kandidatams į jos ranką ir širdį. Bet moteris abejoja, ar dar norėtų su vyru gyventi po vienu stogu. Jai labiau patiktų susitikinėti.
„Dabar gyvenu kaip ponia su savo dviem šunimis ir manau, kad jie turi sielą. Aš net miegu su savo augintiniais“, – neslėpė Raisa.
Raisa bendraudama žiūri žmogui į akis ir tikino, kad taip nuskaito informaciją. „Mano akys labai stiprios. Į jas sunku žiūrėti. Gali net galva pradėti svaigti. Ateis laikas, kai energetiškai gydysiu žmones ir jie man atsidėkodami atneš pinigų. Kartais ir dabar žmonės, su manimi pabendravę, klausia, kiek yra skolingi. Nors pasakau, kad pinigų neimu, jie vis tiek įkiša. Aš paimu, o kodėl nepaimti, jei duoda?“ – atviravo ekscentriškoji barmenė.
