Atgal grįžti ar gyventi su nuoskaudomis negali.
Yra mama, yra tėtis, yra vaikas – ir abu tėvai vienodai atsakingi už jo gerovę. Taip sakė praeityje garsus krepšininkas Š.Marčiulionis, pirmą kartą sutikęs atvirai pakalbėti apie du savo vaikus, su kurių motinomis jis negyvena.
– Na, tėti, būk geras, leisk nuvažiuoti ledų, – prašo dvylikametis Šarūno Marčiulionio ir Sandros Chlevickaitės (34 m.) sūnus.
– Augustai, ar padarei, ko buvau prašęs? Padėjai Juozuko (sodybos tvarkytojo. – Red.) anūkui prirauti kiaulpienių iš pievos? Ne? Tai kai pririnksi kibirą, pakalbėsime ir apie ledus, – garsusis tėtis, atrodo, visai nenusiteikęs būti geras.
– Bet kiti vaikai važiuoja dabar...
– Kiti vaikai čia yra svečiai. O tu – šeimininkas, – nukerta tėtis ir pasuka prie jo sodyboje Dubingiuose, Molėtų rajone, tenisą žaidžiančių svečių.
– Laura, gal galima, a, Laura? – gailiomis akimis, kurios suminkštintų net akmenį, Augustas žvelgia į Laurą Marčiulionę (33 m.), su kuria ką tik šokinėjo į ežerą nuo tiltelio.
– Augustai, juk girdėjai, ką pasakė tėtis? Susitariame taip – aš bėgu čia pat paieškoti grybų, o tu parink tų pienių. Po to visi valgysime ledus. Gerai? Ir Urtė tau padės. Padėsi, Urte? – Laura klausia 9-metės Urtės, Kotrynos Kirdeikytės (33 m.) ir Š.Marčiulionio dukters.
Netoliese skaitau knygą ir su smalsumu stebiu, kaip praeityje buvęs garsus krepšininkas tvarkosi su savo vaikais.
Prisipažinsiu – nustebau. Iki šiol maniau, kad Šarūnas, kurio sodyboje jo vaikai leidžia vasaras, turėtų būti visus vaikų norus pildantis „savaitgalinis“ tėtis.
O kaip Laurai pavyksta taip lengvai susitvarkyti su mylimo vyro vaikais, kurių jis susilaukė su dviem kitomis moterimis?
Š.Marčiulionį teko ilgokai kalbinti pasišnekėti apie tai, kaip jam sekasi auklėti savo vaikus.
„Gerai, jeigu nenusaldinsite straipsnio, esą koks aš geras tėtis. Bet tikrai nesu ir blogas, kaip kartais piešiama. Esą vaikų pridarė, primėtė. Noriu tik teisybės“, – pagaliau nusileidžia mano įkalbinėjimams Lietuvos krepšinio legenda.
Svarbiausia jam – vaiko gerovė. Bet kai susitikome pasikalbėti, Šarūno nuotaika nebuvo pati geriausia.
Į viešumą iškilo, kad jo sūnaus motina S.Chlevickaitė esą siekia asmeninio bankroto, nes nebeišsimoka banko paskolos už nupirktą namą.
Moteriai teko bankui įkeisti ir namą, ir butą, kuriame ji dabar gyvena su Augustu ir su kitu draugu susilauktu šešerių metų sūneliu.
Kai paklausiau, kaip jis vertina tokią situaciją, kai auginančios turtingo ir žinomo vyriškio vaiką moterys nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir nuolat laukia, kad vaiko tėvas viską išspręstų, Šarūnas tik mostelėjo ranka.
– Ne tai svarbiausia. Man malonumas rūpintis savo vaikais, juos auginti. Bet ši situacija kenkia vaikui, todėl jos nutylėti negalima.
Ji galėtų būti pamoka ir kitiems – prieš priimant rizikingus sprendimus, įsiskolinant bankui reikia gerai apgalvoti savo veiksmus, kad nepakenktum vaikams.
Su sūnaus motina taip išėjo, kad negalėjome kurti bendro gyvenimo. Visi darome klaidų.
Bet yra vaikas, ji yra motina, aš esu tėvas, mes abu vienodai įsipareigoję savo vaikui.
O dabar taip atsitiko, kad mūsų sūnus nebeturi namų, nes ir butą, kurį sūnui nupirkau tik jam gimus, motina, man nežinant, taip pat įkeitė bankui. Esu tikrai piktas.
Visą pokalbį su krepšinio legenda skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto" žurnale „Gyvenimo būdas".
