Moteris su kūdikiu atsisveikino, kai jis gulėjo lyg vaikiškoje lovytėje šalia motinos – pintas „lopšys“, pripildytas šaldančios medicininės įrangos, suteikiančios galimybę tėvams dar šiek tiek pabūti su vaikeliu, rašo dailymail.co.uk.
Shelley ir Rickas prailgino atsisveikinimą su dukrele Mabel 48-iomis valandomis. Jie nusprendė padėti ir kitoms panašaus likimo šeimoms, skatindami pinigų aukojimą dar vienam tokiam „lopšiui“.
Panaudojo dar kartą
Prabėgus beveik metams po Mabel netekties, Shelley ir vėl laukėsi. Būdama penktą mėnesį nėščia, ji labdarai paaukojo Mabel „lopšį“, ir tada netikėtai istorija pasikartojo – kūdikis mirė dar negimęs. Tuomet dukrytei, kuriai būtų skirtas vardas Elsa, buvo 18 savaičių ir 3 dienos.
„Jie turėjo tą lopšį. Tik niekada nesitikėjau, kad būsiu pirma jį panaudojusi“, - teigė ponia Shelley.
Šeima džiaugiasi turėjusi papildomo laiko atsisveikinti su Mabel ir Elsa, kuomet pasijuto tam esą pasiruošę.
„Tai vieninteliai prisiminimai su dukromis, kuriuos galėjome susikurti“, - teigė sutuoktiniai.
Rickas žino, kaip skausminga yra atsisveikinti su negimusiu kūdikiu neturint „lopšio“, nes jų šeima iškentėjo keturis tokius praradimus.
Iki pirmosios netekties, Shelley pagimdė tris vaikus: dabar jau keturiolikmetę Tyson, Chloe, kuriai jau dvylika ir Stellą, kuriai ketveri. Tačiau ketvirtosios – Matildos – moteris neteko 2009-ųjų gruodžio 11-ą. Po to sekė kiti trys negimę kūdikiai: Pearl (jos neteko 2012 m.), Mable (2013 m.) ir Elsa (2014 m.). Gydytojams taip ir nepavyko išsiaiškinti to priežasties.
Skaudi ir vengiama tema
„Kai gyvenimo scenarijus susiklosto taip, o tu neturi „lopšio“, privalai prašyti seselės, kad ji atneštų tavo kūdikį iš morgo“, - sakė Shelley. Moteris pridūrė prisimenanti, kai pirmaisiais kartais seselė įeidavo su kūdikiais, gulinčiais storame žaliame drobiniame krepšy ir kaip siaubingai ji tuomet pasijusdavo.
Ponia Shelley teigia, kad dauguma žmonių nežino apie galimybę atsisveikinti su savo vaikeliu, kuomet jis guli tokiame „lopšyje“, nes tai tiesiog per skaudi ir vengiama tema.
„Pokalbis apie vaiko mirtį priverčia žmones susinepatoginti, tai nėra įprasta patirtis, kurios nesitiki nė vienas“, - sako ji.
Negimusį vaikelį mato tik tėvai, taigi kiti artimieji neužmezga ryšio. Jiems tai atrodo lyg netikra mirtis. Tačiau ji visgi reali.
„Stillbirth Foundation Australia“ vadovas Janas Samuelsas sakė, kad „lopšiai“ nėra įprasta įranga, nes kainuoja apie 13000 litų ir nėra pirmo būtinumo prekė ligoninei. Paprastai tokiu pirkiniu pasirūpina mamos, kurios netenka kūdikio ir siekia kaip įmanoma ilgiau pabūti su vaikeliu, o vėliau „lopšį“ paaukoja vietinei ligoninei.
Žinoma, kiekviena šeima, kuri turi galimybę jį įsigyti, pabrėžia, kaip svarbu yra gauti papildomo laiko atsisveikinimui.
Australijoje kasdien negyvi gimsta šeši kūdikiai. Su tuo per metus susiduria 2200 šeimų, miršta vienas iš 135 laukiamų kūdikių.
Pasak J.Samuelso, tai milžiniški skaičiai. Maždaug 40 proc. atvejų taip ir lieka neišaiškinti.
R.Lamondas šiuo metu renka pinigus, kad Pregnancy Loss Australia organizacijai padovanotų antrąjį „lopšį“. Tikslui pasiekti jam trūksta beveik 2000 litų.
Daugiau laiko atsisveikinti
34-erių Joanne Stephenson renka pinigus tuo pačiu tikslu, tik dovana skirta Vuluvero, miesto, esančio šiaurinėje Sidnėjaus dalyje, vietinei ligoninei.
Joanne ir Rossas, turintys trejų metų sūnų Brodie, prarado dukrą Ameliją pernai rugpjūtį.
Joanne niekada nebuvo girdėjusi apie „lopšį“ ir, žinoma, atsisveikinimui su dukra neturėjo papildomų 48 valandų laiko, o vos septynias.
„Parašiau eilėraštį, kurį dukrai vis skaičiau ir skaičiau. Mes ją išmaudėme, aprengėme. Mes ją tik palaikėme apkabinę. Tos septynios valandos skamba kaip marios laiko, bet jos labai greitai praeina“, - pasakojo ponia Joanne.
Moters kolegos padėjo jai surinkti daugiau kaip 20000 litų, kuriuos ji paaukojo negyvų gimusių kūdikių labdaros organizacijoms. Ji ieškojo būdų, kaip tikslingiau panaudoti pinigus, kol galop sužinojo apie „lopšius“.
Šiemet vieną lopšį moteris padovanojo Saderlando ligoninei, kuriam pinigus suaukojo jos kolegos. Nuo tada ji sulaukia daugybės skambučių su padėkomis iš motinų, kurioms nepasisekė susilaukti gyvo ir sveiko vaikelio.
„Viena moteris atsisveikinimui turėjo 36 valandas. Tuo tarpu mūsų šeima – penkiskart mažiau laiko“, - apgailestavo Joanne.
Po skaudžios netekties poniai Joanne prireikė daug laiko, kol sugebėjo atsigauti. Moteris sako, kad eiti pirmyn ir pozityviai mąstyti buvo labai sunku. Ypač išgyventi pirmąsias Amelijos netekties metines.
Šiuo metu Joanne yra 39 savaites nėščia. Vaikelis turėtų netrukus gimti.
Parengė Rasita Andruškevičiūtė
