Dvasininkas pabrėžė, kad dar visai neseniai net nekildavo
klausimų, kokiu pagrindu atsiranda šeima.
„Buvo suprantama, kad šeima atsiranda santuokos keliu, iš jos
kyla vaikai. Taip suvokiama šeima yra gyvybiškai svarbi visai
visuomenei - manau, kad pastangos ir Konstitucijoje apibrėžti, kad
santuokos keliu atsiranda šeima ir tokią šeimą valstybė ypatingai
stengiasi puoselėti ir palaikyti, yra ypatingai sveikintinas ir
reikalingas“, - Vilniuje trečiadienį vykusioje spaudos
konferencijoje sakė A.Poniškaitis.
Pasak jo, gerbiamas turi būti kiekvienas žmogus, nepriklausomai,
ar jis gimė susituokusių asmenų šeimoje, dėmesys santuokai
nereiškia diskriminavimo.
„Todėl tas dėmesys santuokai, stiprinti santuoką kaip
instituciją, nereiškia diskriminavimo ir atmetimo kitų žmonių,
kurių gyvenimo pradžia buvo situacijoje, kuri nebuvo ideali“, -
teigė jis.
Katalikų konfesijos atstovo poziciją palaiko ir Lietuvos
Evangelikų reformatų bažnyčios vadovas Tomas Šernas. Jis BNS
tvirtino, kad reformatai griežtai nepritaria partnerystės
prilyginimui santuokai.
„Mūsų bažnyčia palaiko nuostatą, kad yra vyro ir moters
sąjunga ir iš jos išplaukia šeima. Tai, kad naudojamasi tuo pačiu
šaldytuvu ir tualetu, dar nėra šeimos požymis. Biurokratams
galbūt lengviau apskaičiuoti tokius ūkius. Bet tai gali būti kokia
nors partnerystė, ar kitas juridinis vienetas, bet ne šeima“, -
sakė jis.
Vyriausybė trečiadienį atidėjo klausimą dėl šeimos
apibrėžimo Konstitucijoje.
Ministrų kabinetas ketino formaliai pareikšti nepritarimą Seimo
narių siūlymui Konstitucijoje įtvirtinti, kad šeima sukuriama
sudarius santuoką, tačiau svarstymas atidėtas po to, kai Seime
įvyks šiam klausimui skirta konferencija.
Parlamentas pernai gruodį pradėjo svarstyti siūlymą
Konstituciją papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius
santuoką“ ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir
tėvystės“.
Neigiamą Vyriausybės išvadą parengusi Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija teigia, kad taip „būtų įtvirtinti tik du
pagrindai, kuriems esant asmenų junginys būtų pripažįstamas ir
saugomas valstybės kaip šeima“.
„Kartu gyvenantys asmenys, neužregistravę santuokos ir
neturintys vaikų, gali patirti diskriminaciją“, - teigiama
pažymoje.
Ministerija teigia, kad tokiems asmenims nebūtų garantuojama
apsauga nuo savavališko ir neteisėto kišimosi į šeiminį
gyvenimą, sugyventiniai galėtų būti verčiami duoti parodymus
vienas prieš kitą, nebūtų globojami ar aprūpinami, jei
sugyventinis žūtų ar mirtų eidamas karo tarnybą.
Ministerija taip pat teigia, kad Konstitucijos pataisos gali
prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
Konstitucijos pataisas pateikę Seimo nariai teigia, kad
„saugodama šeimą valstybė pirmiausiai turi saugoti prigimtinę
šeimos struktūrą“, o ši struktūra „remiasi santuoka ir
giminystės arba kraujo ryšiais“.
„Vyro ir moters santuoka sukuriama šeima atitinka pamatinį
prigimtinį kiekvieno vaiko poreikį turėti vienas kitam ir savo
šeimai įsipareigojusius tėvą ir motiną. Todėl, kaip ir šeima,
santuoka yra prigimtinis visuomenės institutas“, - teigiama
parlamentarų aiškinamajame rašte.
Seimo nariai argumentuoja, kad „nuo pat žmonijos atsiradimo
pradžios gyvuojantis vyro ir moters bendro gyvenimo modelis, kuriant
santuoką, geriausiai atitinka Konstitucinio Teismo atskleistos
šeimos sampratą“.
Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos po to, kai Konstitucijos
Teismas 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos
samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.
