Vieną saulėtą pavasario popietę sutuoktiniai stūmė vaikišką vežimėlį sostinės gatve ir atrodė lyg ką tik įsimylėję. Pasinėręs į šeimos verpetą olimpinis vicečempionas ir daugkartinis Europos bei pasaulio penkiakovės čempionas E.Krungolcas nelinkęs su ilgesiu gręžiotis atgal, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „Gyvenimo būdas".
Žinoma, jį maloniai nuteikia prisiminimai apie daugiau kaip dvidešimt metų trukusią sėkmingą sporto karjerą, fanfaras ir euforiją, išgyventą stovint ant aukščiausių nugalėtojų pakylos laiptelių.
„Tačiau dabar jaučiuosi kaip niekada laimingas. Turiu puikią šeimą, dėl kurios gerovės man negaila nei laiko, nei jėgų. Santuoka ir vaikai mano gyvenimui suteikė didelę prasmę“, – kalbėjo praeityje garsus sportininkas, su Vesta auklėjantis ir jos septyniolikmetį sūnų Luką iš pirmosios santuokos.
Sutuoktiniai įsitikinę, kad meilę reikia puoselėti ir auginti kaip gėles, todėl stengiasi kuo daugiau dėmesio skirti vienas kitam, įsiklausyti į poreikius.
Edvinas ir Vesta prisimena tarologo Leopoldo Malinausko pranašavimus, kad jų santuoka ilgai netruks. „Edvinas pabūgo, kad jo moteris nepabėgtų, todėl paskubėjo tuoktis gerai jos nepažinodamas. Šios poros meilės guolyje labai šalta“, – tuomet kalbėjo pranašautojas.
– Ar stipriai anuomet jūsų gyvenimą apkartino tarologo pranašystės?
Vesta: Prisimename tas prognozes. Tokie postringavimai pasirodė po to, kai kažkas pamatė mudu su Edvinu oro uoste skaitančius knygas. Iš to, kad mes nesikalbėjome, nes tuo metu skaitėme, buvo padaryta išvada, kad mūsų santykiai artėja prie pabaigos. Buvo juokinga.
– Ar tikite pranašais, astrologais, ekstrasensais?
Edvinas: Aš netikiu. Visiškai. Astrologija yra tam tikras būrimas iš žvaigždžių, tad nemanau, kad reikėtų kreipti dėmesį į tokius burtus, juo labiau kad įvairiems Zodiako ženklams dažniausiai priskiriamos panašios savybės, charakterio bruožai.
– Kokie jūsų Zodiako ženklai?
Edvinas: Aš esu Vandenis, o Vesta – Svarstyklės.
– Sakoma, kad darnios santuokos ypatybė – išminties kaupimas. Kaip per daugiau nei penkerius santuokos metus keitėsi jūsų gyvenimas?
Edvinas: Santuoka moko daugelio dalykų. Partnerystėje būtina prisitaikyti, gerbti vienam kitą. Be to neįsivaizduoju darnos. Natūralu, kad tam tikromis aplinkybėmis tu nusileidi, kitomis – tau nusileidžiama. Taip ir laviruoji.
– Ar bendravimo pradžioje reikėjo gludinti aštrius kampus?
Vesta: Ekstremalių neatitikimų nebuvo. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės pyksta dėl ne vietoje padėtos ar neužsuktos pastos tūbelės. Mūsų namuose to nebuvo. Žinoma, keletą įpročių, kurie vienas kitam nepatiko ar kėlė nepatogumų, teko sušvelninti. Pavyzdžiui, Edvinas labai punktualus, o aš linkusi vėluoti.
Edvinas: Aš dabar nesu toks punktualus. Persilaužiau.
Vesta: Man atrodo, kad santuokos tikslas yra ne vienam kitą pakeisti, o kiek įmanoma stengtis priimti artimą žmogų tokį, koks jis yra. Kita vertus, nei Edvinas bando mane keisti, nei aš trokštu iš jo nulipdyti kitokį žmogų. Mudu esame suaugę, mūsų įpročiai susiformavę.
Edvinas: Mus vienija pomėgiai. Laisvalaikiu sportuojame – bėgiojame, žaidžiame tenisą, važinėjamės dviračiais, plaukiojame.
Stengiamės plėsti akiratį. Pavyzdžiui, aš susidomėjau dalykais, kurie anksčiau buvo artimesni Vestai. Tai nėra kas nors ypatinga. Pasivaikščiojimai, ėjimas į miestą su vaiku jau ima tapti savotiška tradicija. Anksčiau nemaniau, kad vaikščiojimas, atrodytų, be jokio svarbaus reikalo gali suteikti žavesio.
Tokiomis akimirkomis pristabdome laiką, tai puiki galimybė pabūti kartu su šeima. Ne kiekviena pora randa laiko kasdieniams pasivaikščiojimams, o mums kažkaip pavyksta. Didžiausias Vestos nuopelnas, kad ji sugeba mane ištraukti iš namų.
– Ar sunku jus ištraukti?
Edvinas: Aš esu sėslaus būdo.
Vesta: Edvinas pamėgo lankytis koncertuose.
Edvinas: Anksčiau klasikine muzika beveik nesidomėjau. Nebuvau susipažinęs su tokio žanro muzikos klausymosi subtilybėmis. Nebuvau įgudęs pajusti šią muziką – labiau mėgau trankią šiuolaikinę. O dabar su Vesta dažnai lankomės Operos ir baleto teatre, koncertų salėse, bažnyčiose. Klasikinė muzika praplėtė mano vidinį pasaulį. Kuo daugiau patiri įvairių dalykų, tuo viduje tampi turtingesnis.
– O koks Edvinas yra tėvas?
Vesta: Sunku pasakyti, koks jis bus Ainei paaugus. Šiuo metu jis atsidavęs, labai rūpestingas tėvas.
– Ar mokate keisti sauskelnes, dainuoti lopšines?
Edvinas: Nebuvo sunku išmokti. Namie esu etatinis sauskelnių keitėjas. Ir tuo džiaugiuosi. Kadangi negaliu labai daug padėti žmonai, tai nors tokia yra mano pareiga. Ant Vestos pečių gula didysis namų ūkis, rūpinimasis vaiku. Lopšinių nedainuoju, bet niūniuoju. Kažkodėl tik vieną visada atsimenu.
– Gal dukteriai ir košę mokate išvirti?
Edvinas: Ką Vesta pasako, tą padarau. Galiu išvirti daržovių košę. Tai nėra sunku, tik reikia žinoti, ką dėti į puodą. Kasdien keičiasi Ainės valgiaraštis, pomėgiai. Vieną dieną ji tą košę mėgsta, o kitą – jau nevalgo. Tad tenka pasitelkti ir fantaziją, kad įtiktum išrankiai valgytojai.
– Gimus vaikui pirmaisiais mėnesiais neretai kaitaliojasi moters nuotaika. Vyrui tenka apsišarvuoti kantrybe ir supratingumu.
Edvinas: Kantrybės reikėjo. Ir ateityje, manau, jos ne kartą reikės įvairiose situacijose.
Vesta: Pirmasis mėnuo po gimdymo buvo emociškai sunkesnis, bet vėliau viskas stojo į ankstesnes vietas. Kai pervargdavau, Edvinas leisdavo pamiegoti, keldavosi prie vaiko ir naktimis. Kantrybės ir stiprybės gimus vaikui reikia dar daugiau.
Edvinas: Nuovargis ir neišsimiegojimas Vestą labiau kankina. O aš ir anksčiau turėjau įprotį nedaug valandų miegoti.
– Kas dažniausiai užsiima kitais buities darbais – išneša šiukšles, siurbia kilimus, ruošia valgyti?
Edvinas: Viskas, ką paminėjote, yra mano pareigos. Išskyrus maisto ruošimą. Dažniau prie viryklės sukiojasi Vesta, nes didžiąją dalį laiko būna namie.
– Iki gimdymo dirbote vadovaujamą darbą. Ar nebuvo sunku iš aktyvios veiklos pasinerti į sėslų šeimos užutėkį?
Vesta: Jau paskutiniais nėštumo mėnesiais pratinausi prie minties, kad teks gyventi uždariau, kad bus kitokia dienotvarkė, kitokie poreikiai, interesai.
Tiesą sakant, labai gera pailsėti. Ne nuo paties darbo, bet nuo įtampos.
Anksčiau net ir grįžusi po darbo namo nepaliaudavau galvoti, ką teks padaryti kitą dieną, kokie laukia susitikimai. Dabar visa tai pasitraukė į šalį. Laukiau permainų, norėjau atokvėpio, atsiduoti buvimui su vaiku.
– Jeigu palygintumėte savo pirmąjį ir antrąjį nėštumą – ar yra didelis skirtumas?
Vesta: Skirtumas nemažas. Kai susilaukiau Luko, buvau labai jauna. Vaiko auginimą teko derinti su studijomis, egzaminais, kursinių darbų rašymu. Pakankamai daug buvo bėgimo ir streso. O dabar – ramybė ir mėgavimasis.
– Kaip į Ainės atsiradimą reagavo jos brolis?
Vesta: Lukas labai džiaugiasi seserimi. Žinoma, tarp vaikų labai didelis amžiaus skirtumas. Greitai Lukui bus aštuoniolika metų. Broliui dar neteko seseriai keisti sauskelnių, bet ne kartą yra ją prižiūrėjęs – žaidžia, pavalgydina.
– Ar Lukas nesako, kad jam labiau norisi būti su draugais, o ne su mažu vaiku?
Vesta: Lukui esu pasakiusi, kad prievolės būti su sesute jam niekada nebus. Tiek, kiek jis nori skirti Ainei dėmesio, tiek pakanka. Negalima versti vaiko saugoti brolį ar seserį, kad dėl to jam tektų atsisakyti savo reikalų, draugų ar pomėgių. Auginti vaikus – tėvų pareiga.
– Vestai ši santuoka – antroji. Ar Edvinui nebuvo sunku rasti kalbą su paaugliu mylimos moters sūnumi?
Edvinas: Svarbiausia – nesikarščiuoti. Nepasakyti ar nepadaryti to, ko paskui gailėsiesi. Aš esu impulsyvus žmogus, tačiau su Luku pavyko rasti ryšį ir visus šiuos metus sutarėme be didelių konfliktų.
Tiesiog akimirką sustodavau ir pagalvodavau, kaip pats elgiausi paauglystėje. Aš buvau kur kas sunkesnis paauglys negu Lukas.
– Ar Lukas dažnai jūsų prašo vyriško patarimo?
Edvinas: Manau, kad tėvas jam yra didesnis autoritetas nei aš. Tikriausiai Lukas daugiau tariasi su tėvu.
Vesta: Lukas dažniausiai tariasi su manimi. Kartais Edvinas ir Lukas sudaro prieš mane vyrišką koaliciją, nes, jų nuomone, aš per daug moteriškai reaguoju į svarbius dalykus. (Juokiasi.)
Tačiau išminties kuriant harmoniją šeimoje reikia visada. Edvinas nuoširdžiai rūpinasi Luku, nerimauja, kai vėlyvu metu jo dar nėra namie. Kai Lukas serga ar jam nutinka kokia nors bėda, Edvinas su juo elgiasi tėviškai.
Edvinai, prisimeni kaip mes abu sunerimę laukėme skambučio, kai Lukui operavo apendicitą?
Esame šeima ir stengiamės vienas kitą palaikyti.
– Tikriausiai jūsų sprendimą antrą kartą ištekėti lėmė ne tik meilė, bet ir tai, kad Edvinas atsakingai priėmė įsipareigojimą rūpintis ne vien jumis, bet ir jūsų sūnumi? Neretai vyrai, net pasiryžę artimai bendrauti su moterimi, nenori pripažinti jų atžalų.
Vesta: Mes su savo sūnumi esame nedalomi.
Edvinas: Kurdamas rimtus santykius privalai antrąją pusę priimi su praeitimi – pliusais, minusais, išgyvenimais, patirtimi. Kitaip nėra prasmės būti kartu. Prieš vesdamas viską žinojau apie Vestos praeitį ir tai manęs negąsdino.
– Buvote garsus sportininkas, jaunų netekėjusių merginų netrūko, bet įkrito į širdį išsituokusi, motinystę patyrusi moteris.
Edvinas: Taip nutiko.
Vesta: Girdėjome kalbų, kad Edvinas turėjo iš ko rinktis, bet štai pasiėmė moterį su vaiku.
– Prieš porą metų baigėte profesionalaus sportininko karjerą. Ar sunku buvo su tuo atsisveikinti?
Edvinas: Ruošiausi tam psichologiškai, nejaučiu diskomforto. Esu nekvailas ir visada žinojau, kad anksčiau ar vėliau su sportu teks atsisveikinti. Gailėtis neturiu dėl ko, už nugaros liko daug gražių pergalių. Tiesiog visada žinojau, kad ir be sporto mėgausiuosi gyvenimu.
Pagalvojus, kad vėl reikėtų sunkiai treniruotis, net šiurpas kūnu perbėga. Dabar aš galbūt net laimingesnis nei anksčiau. Jei reikėtų suderinti sportą ir šeimą, būtų labai sunku. Adrenalino trūkumą bandau kompensuoti žaisdamas futbolą.
Dirbu Lietuvos olimpiečių asociacijoje. Tenka nemažai bendrauti su moksleiviais.
– Neseniai išlaikėte neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus egzaminus, gavote aplinkosaugininko pažymėjimą ir įsitraukėte į dar vieną veiklą – tapote brakonierių ir šiukšlintojų siaubu.
Edvinas: Seniai svajojau tapti neetatiniu aplinkosaugininku. Gamtoje lankausi dažnai, nemėgstu šiukšlintojų, nedisciplinuotų šunų vedžiotojų. Dabar galėsiu oficialiai sudrausminti prasižengėlius.
Vesta: Mano vyras yra prisiekęs žaliasis.
– Ar ir namuose visada rūšiuojate šiukšles?
Edvinas: Esu atsakingas pilietis, tad namie mes rūšiuojame šiukšles.
– Ar maistą renkatės irgi tik ekologišką?
Vesta: Stengiamės maitintis sveikai, valgome kuo daugiau daržovių. Pusgaminių vengiame. Virtų dešrelių namie nebuvo gal dešimt metų. Kiaulienos valgome mažai. Mėgstame tailandietišką virtuvę. Geriame natūralias sultis.
– Ar sakote vienas kitam komplimentus?
Edvinas: Be galo daug.
Vesta: Nejaugi? (Šypsosi.)
Edvinas: Laikui bėgant norisi vis dažniau sakyti komplimentus ir dažnai juos girdėti, bet prie komplimentų priprantama, ne visada juos pavyksta išgirsti. Šiandien sakiau Vestai, kad ji gražiai atrodo. O ji man pasakė, kad aš visada gražiai atrodau.
Vesta neretai pasiruošia kelis aprangos variantus ir aš turiu išrinkti, mano nuomone, geriausią.
Vesta: Šiuo atveju Lukas yra didesnis konsultantas, nes Edvinui visi mano aprangos ansambliai yra geri.
Edvinas: Nesu labai didelis mados žinovas.
– Ar sugebėtumėte žmonai nupirkti suknelę, batus?
Edvinas: Ne, nepirkčiau. Manau, neišrinkčiau tinkamo dydžio. Tai – aukštasis pilotažas. Vesta labai kruopščiai renkasi drabužius.
Vesta: Edvinas yra keletą dalykų pirkęs. Kažką iš apatinio trikotažo. Pataikė. Savo vyrui galiu nesunkiai išrinkti drabužius viena.
– Sunkiau būti tėčiu ar geru sportininku?
Edvinas: Tėtis ir turi būti sportininkas. Aš jau neprisimenu, kada esu ramiai žiūrėjęs televizorių. Visą laiką reikia stotis, ką nors daryti, bėgti. Tik prieš miegą leidžiu sau pažiūrėti kokį filmą, pasimėgauti ramybe.
– Ar lieka laiko romantiškoms pramogoms, kelionėms?
Vesta: Neseniai visi labai romantiškai pakeliavome po Ameriką. Viešėjome su mažąja. Ten prabuvome porą savaičių. Nardėme. Povandeniniu plaukiojimu užsiėmėme pasikeisdami.
– Kas jums yra laimė?
Edvinas: Kai visi artimieji jaučiasi gerai.
Vesta: Dabar ta laimė yra tokia paprasta. Užtenka pamatyti Ainės šypseną.
