Kupiškio rajono Šepetos kaime gyvenanti 74 metų Vanda Tubelienė juokiasi, kad užmojis proanūkiams dovanoti po išskirtinį rankdarbį jai neleidžia nei sirgti, nei mirti.
Siuviniai privilioja naujagimius
Vos tik moteris pasižadėjo giminės mažylius apdovanoti siuviniais, šie pabiro lyg iš gausybės rago.
Šiandien V.Tubelienė turi 9 proanūkius. Tiek vaikų susilaukė šeši jos anūkai. Pati moteris su vyru užaugino dukrą ir sūnų.
„Ir niekas nežino, kiek dar jų pakeliui. Dukra sako, kad jei ir toliau byrės tarsi iš kiauro maišo, nespėsiu adata darbuotis“, – šypsosi darbštuolė.
Kiekviename paveiksle moteris išsiuvinėja proanūkio vardą, gimimo datą, naujagimio svorį ir ūgį.
Pagal vaikelio vardą šepetietė išrenka ir paveikslėlį. Jį sudaigsto iš kelių dešimčių atspalvių siūlų.Tai - savotiški talismanai.
Vienam tinka katinėliai, kitam žirgai ristūnai, trečiam glėbys rasotų žiedų. Ant mėnulio rago besisupantis angelėlis ar egzotiškas augalas – užuomina, kad vaikas gimęs svečioje šalyje.
Giminės vardyne ir garsenybės
V.Tubelienė sako, kad giminės mažylių vardai reti ir išskirtiniai, vieni nelietuviški, kiti mažai girdėti.
Vaikaičius dabar ji šaukia tokiais vardais: Totis, Aronas, Kamilė, Dorotėja, Fabijus, Keira, Arija, Joris ir Meida.
„Fabijus ir Dorotėja gimė Ispanijoje. Vardas Totis – mėgiamo italų dainininko Točio Kotunjo garbei.
Aronas su tėvais gyvena Lietuvoje. Jo vardas reiškia didvyrį, iškilų žmogų, tad kai radau paveikslėlį su prie vilko priklaupusiu indėnu, nusprendžiau, kad tam vaikeliui jis labai tiks.
Dar išsiuvinėjau žodžius: telydi orumas ir narsa. Sesutės Keira ir Arija su tėvais gyvena Kupiškyje. Keira buvo kažkokia žymi manekenė, jaunimas dabar visko prisigalvoja. Joris ir Meida – vilniečiai, jų vardai lietuviškiausi, senoviniai“, – pasakojo V.Tubelienė.
Siuvinėtoja net nežino ar proanūkių tėvai gautus siuvinėtus paveikslus kabina ant sienų, ar nukiša į kampą.
„O man visai nerūpi, kur juos deda. Nė vienas nepasakė, kad neims, nereikia“, – sakė moteris.
Gydytoja paveikslo negavo
Darbuotis su adata ir spalvotais siūlais V.Tubelienė pradėjo prieš dešimtmetį. Visą gyvenimą ji dirbo buhaltere.
„Kol dirbau, visad svajodavau, kad išėjusi į pensiją turėsiu laiko, pulsiu skaityti ir megzti. Bet imtis išsvajotų rankdarbių iš karto negalėjau, dar laikėme gyvulių, kelerius metus slaugiau ant patalo gulintį tėvą“, – aiškino ji.
Moteris mano, kad širdyje visada turėjo meninių polinkių. Juos paveldėjo iš tėvo, gabaus medžio meistro. Smulkiu ažūru išpjaustyti tėvo medžio drožiniai iki šiol puošia V.Tubelienės būstą.
Kūrybą lemiantis genas nukeliavo ir pas anūkę Vismantę Tubelytę, ji tapo paveikslus ir dirba interjero dizainere.
V.Tubelienė jau yra išsiuvinėjusi 34 įvairaus formato paveikslus.
Po vieną darbą įteikė sūnui ir dukrai, siuvinėtus paveikslus gavo ir visi anūkai.
„Įrėmintą siuvinį padovanoju ir tiems, kam noriu už gerą darbą atsilyginti. Vieną paveikslą nešiau daktarei, bet ji mane išvarė pas kitą mediką. Tai ir nebedaviau, sau pasilikau“, – kikena V.Tubelienė.
