Olimpiečiui A.Kazakevičiui dainininkė į akį krito prieš pustrečių metų po grupės „Kitokios“ koncerto. Tačiau mergina ne iš karto tapo sportininko širdies drauge.
Po koncerto Aleksandras tik nusifotografavo su G.Lebedeva ir jos kolege Indre Burlinskaite, dainininkės sportininkui įteikė grupės lankstinuką, kurį jis saugo iki šiol.
Vėliau Aleksandras socialiniame tinkle bandė kviesti Gretą į pasimatymus, bet ji atsisakydavo.
Tuo metu mergina draugavo su kitu vaikinu.
„Nekreipiau dėmesio į kvietimus. Pamaniau, nusifotografavome su vyruku, ir viskas“, – dabar šypsodamasi savo abejingumą imtynininkui prisiminė G.Lebedeva.
Sportininkui dainininkė irgi pasimiršo, nes tuomet jis intensyviai ruošėsi Londono olimpinėms žaidynėms. „Tada man ne mergaitės rūpėjo“, – pasirengimą 2012 metų olimpiadai apibūdino A.Kazakevičius.
Žaidynėse bronzos medalį iškovojęs A.Kazakevičius sulaukė kvietimų dalyvauti renginiuose ir į kai kuriuos jų nueidavo.
Praėjusių metų rudenį imtynininkas viename sostinės sporto klube dalyvavo šventėje, kurioje jam teko teisėjauti. Į renginį buvo pakviesta ir šalies kūno rengybos vicečempionė bei sporto klubo reklamos veidu tapusi G.Lebedeva.
„Ir ji man akį merkė, ir aš jai nebuvau abejingas. Net žurnalistai davė pastabą: „Baikite flirtuoti. Negalima su teisėjais to daryti“, – apie renginyje atgijusius jausmus dainininkei pasakojo olimpinių žaidynių graikų-romėnų imtynių bronzos medalio laimėtojas.
A.Kazakevičius pabandė pasinaudoti antra galimybe – jis pakvietė G.Lebedevą išgerti kavos, po to – pietų. Bet ji vėl spyriojosi. „Gal ji pamanė, kad sportininkai nerimti“, – apgailestavo Aleksandras, bet rankų nenuleido.
„Nemėgstu eiti į pasimatymus. Pakviečia kas nors, negi tuoj pat bėgsi. Ne! Vyrams patinka ne iškart pasiekiamos moterys“, – įsitikinusi G.Lebedeva.
Bet likimas ją vis tiek vieną dieną suvedė su imtynininku. Kartą G.Lebedeva su I.Burlinskaite vaikščiojo prekybos centre.
„Kažkas man palietė nugarą. Lyg būčiau aiškiaregė, pamaniau: „Aleksandras.“ Atsisuku, iš tiesų jis. Po netikėto susitikimo pradėjau svarstyti, kad gal mus likimas nori susieti. Kitą dieną susitikome pietų“, – prisimena dainininkė.
Aleksandras apsidžiaugė, kad į akį kritusi atlikėja šįkart jo neatstūmė. Po pirmo pasimatymo dabar jau ji pakvietė imtynininką į filmą. „Man buvo keista, kad iniciatyvą rodė Greta“, – šyptelėjo žinomas sportininkas.
„Po to dažnai ėjome į filmus“, – juokėsi jis, jau du mėnesius drauge gyvenantis su širdies drauge. Kodėl pora taip greitai nutarė įsikurti po vienu stogu?
Aleksandras: Dažnai pietaudavome, susitikdavome sporto klube, eidavome kartu į baseiną, pirtį. Užsimezgė šiltas ryšys.
Gretai pasakiau: „Pakaks susitikinėti – arba rimtai draugaujame, arba iš viso nutraukiame ryšius.“
Greta: Išgirdusi tokį ultimatumą pamaniau: „Dieve, koks išpuikęs.“ (Juokiasi.)
Aleksandras: Ją išgąsdinau pareiškęs: „Arba dabar, arba niekada.“ (Juokiasi.)
– Ar pasikeitė bendravimas apsigyvenus kartu?
Aleksandras: Iš tiesų nebuvo tokio raginimo: eikime kartu gyventi. Žiūriu, namuose kaskart vis daugėja Gretos daiktų, net spintos lentyną teko atlaisvinti.
Greta: Norėdavau važiuoti namo, bet Aleksandras pykdavo: „Niekur tu nevažiuosi. Būk su manimi!“ Aleksandras – rūpestingas, šiltas žmogus. Man rytais atneša kavos į lovą.
Bendraudama su Aleksandru pastebėjau, kad mes panašūs. Jis pasirūpins kitu labiau negu savimi. Dėl to jis man ir patiko, nes aš irgi tokia pati esu. Be to, jis sportiškas, nors nebuvau susikūrusi idealo – krepšininko ar imtynininko. Svarbiausia, kaip žmogus su manimi elgiasi, ar gerbia.
– Aleksandras dabar jus rytą mato nepasidažiusią. Ar jam patinkate be makiažo?
Aleksandras: Ji be grimo labai graži mergaitė. Kartais sakau, kad per daug pasidažo. Man nelabai patinka merginos, kurios prisidažo ir atrodo vulgariai. O raudonos lūpos man visai nepatinka.
Greta: Kasdien daug nesidažau, tačiau einant į sceną reikia ryškaus makiažo.
– O kaip jūs dalijatės buities rūpesčius?
Greta: Įvairiai būna, tačiau stengiamės viską daryti kartu.
Aleksandras: Rytą atsikėlę suvalgome jogurto arba po sūrelį, išgeriame kavos ir lekiame į treniruotę baseine, kur ruošiamės televizijos projektui „Šuolis“. Šį sekmadienį kartu su Greta atliksime šuolį į vandenį nuo 3 metrų aukščio bokšto.
– Dėl šou aukojate įprastas savo treniruotes?
Aleksandras: Būdamas profesionalus sportininkas sportuoju kasdien. Bet dabar vietoj dviejų treniruočių darau vieną – praleidžiu bendrojo fizinio rengimo pratybas, treniruojuosi tik ant imtynių kilimo.
Tačiau pasirengimas „Šuoliui“ irgi nėra lengvas. Per treniruotę salėje darome mankštą, šokinėjame ant batuto, po to einame į baseiną mokytis šokinėti nuo tramplino. Per treniruotę atliekame po 50–60 šuolių į vandenį.
Nors anksčiau bijojau aukščio, man patinka tokie išbandymai. Baimę nugalėjau pamažu didindamas aukštį: šokau nuo metro, po to nuo trijų, o dar vėliau nuo penkių metrų. Pirmąkart, kai užlipau ant penkių metrų aukščio bokšto, pažiūrėjau žemyn ir nulipau. Iš apačios neatrodo aukštai, o kai užlipi į viršų, širdis atsiduria kulnuose. Su kiekvienu šuoliu baimė tirpsta.
– Aleksandrai, jūsų mylimoji – šalies kūno rengybos vicečempionė. Ar svajojote turėti sportišką, dailios figūros širdies draugę?
Aleksandras: Aišku, vizualiai žmogus turi patikti.
Greta: Sakyk tiesą. (Juokiasi.)
Aleksandras: Aišku, man ta kūno rengyba nelabai patinka...
Greta: Jam nepatinka ne tai, kuo aš užsiimu, bet...
Aleksandras: Man nepatinka kūno demonstravimas prieš kitus vyrus. Juk sportininkės išeina vilkėdamos tik bikinį ir maivosi. Atrodo, tarsi eitų ne į varžybas, o į nemokamą striptizo pasirodymą.
Greta: Mažyti, ką tu šneki?
Aleksandras: Daugelis taip mano – ne aš vienas. Tu gini tokį sportą, nes tuo užsiimi. Man tai nepatinka.
– Kūno rengybos dėl mylimojo požiūrio neatsisakysite?
Greta: Šio sporto tikrai nemesiu, Aleksandrui tai esu sakiusi šimtą kartų. Esu užėmusi prizines vietas tarptautinėje arenoje, o Lietuvoje esu laimėjusi ir pirmąją, ir antrąją vietas.
Pagal šalies reitingus esu antra, nors kūno rengyba užsiimu tik pusantrų metų.
Tai kūno lavinimas. Be to, išmokau taisyklingai maitintis, prižiūrėti savo kūną. Nemažai kam atrodo, kad sportininkai, užsiimantys kūno rengyba, vartoja cheminius preparatus, auginančius raumenis. Gal kai kurios merginos ir vartoja. Bet aš niekada nieko nevartosiu dėl medalio ar taurės, kad pakenkčiau savo sveikatai. Mano artimieji tai žino. Džiaugiuosi savo jėgomis pasiektais rezultatais.
Aleksandras: Jeigu Greta taps labai raumeninga, iškart viskas baigsis. Moteris turi būti moteriška. Jeigu ji turės raumeningą pilvo presą kaip vyro, argi tai gražu?
Greta: Kūno rengyba – juk ne kultūrizmas.
Aleksandras: Įsivaizduoju, kaip moterys iš kūno rengybos pereina į lengvą kultūrizmą, po to iš jo – į kultūrizmą. Taip jos tampa vyrais. Šito aš bijau. Bet manau, kad ji pati nenorės tapti kultūriste. Juk moteriai reikia vaikus gimdyti.
Greta: Aleksandrą gąsdina ne kūno rengyba – jį apima pavydas, kad į jo moterį žiūri kiti vyrai. Tuo sakiniu pasakyta visa esmė.
– Greta koncertuoja vakarais. Ar šito jai dar nedraudžiate?
Aleksandras: Dėl koncertų neprieštarauju. Man ir pačiam gražu pasiklausyti jų grupės dainų. Būna išvykų ir į užsienį, lieku vienas namuose. Pasitikiu žmogumi.
– O jums meilė netrukdo susitelkti į sportą, pasirengimą Rio de Žaneiro žaidynėms?
Greta: Tik paskatins.
Aleksandras: Meilė nei labai trukdys, nei labai padės pasirengti žaidynėms. Greta turės mane suprasti, prisitaikyti prie intensyvaus varžybų grafiko. Praėjusiais metais Lietuvoje buvau vos keturis mėnesius. Aštuonis mėnesius praleidau išvykose: varžybose, stovyklose.
Gretai sakiau, kad ji turės susitaikyti su tuo ir manęs laukti.
Greta: Galėsi mane įsidėti į lagaminą ir vyksiu kartu. (Juokiasi.)
Aleksandras: Jeigu neturėtum ką veikti, galėtum važiuoti. Atstumo tarp žmonių reikia ne tam, kad jie vienas kitą išduotų, o tam, kad pasiilgtų. Aš juk vykstu į alinamas treniruotes, o ne į festivalius. Man net nekyla minčių apie kitas merginas.
– Ar turite pomėgių, nesusijusių su sportu?
Aleksandras: Vienas kitu džiaugiamės. Savaitgalį norisi namuose išsitiesti ant sofos, pažiūrėti filmą.
Draugaudamas su Greta pradėjau vaikščioti į teatrą. Jau dukart žiūrėjome komedijas. Man labai patiko. Spektakliai geriau nei filmai, nes matai gyvą veiksmą – scenoje vaidinančius aktorius. Niekada nemaniau, kad teatras mane taip sužavės.
Tikiuosi, Greta artimiausiu metu atsiskleis virtuvėje, nes pasakojo, kad moka kepti skanų pyragą. Laukiu progos, kada jo paragausiu.
– O jei sužinotumėte, kad Greta laukiasi. Ar esate tam pasiruošę?
Greta: Būtų didžiausia laimė.
Aleksandras: Kai buvau jaunesnis, susimąstydavau, kad dar nenoriu turėti vaikų. Dabar būtų netgi labai džiugu, jeigu taip nutiktų.
Greta: Aleksandrui draugai siūlo: nori, kad Greta atsisakytų kūno rengybos treniruočių ir varžybų, planuokite kūdikį.
Aleksandras: Kai turėsime vaikų, ji ir pati nebenorės tos kūno rengybos. Galės raumenis auginti vaikus nešiodama ant rankų. (Juokiasi.)
Greta: Vaikai – gyvenimo džiaugsmas. Bet tam turi ateiti laikas.
Aleksandras: Viskas turi įvykti laiku. Jeigu su Greta būtume pradėję draugauti prieš dvejus su puse metų, gal jau būtume išsiskyrę. Bet išmušė mano valanda.
Taip yra ir dėl sporto. Juk dalyvavau ir Pekino žaidynėse 2008 metais, bet užėmiau penkioliktąją vietą. Man tuo metu buvo 22 metai. Jeigu tada būčiau laimėjęs medalį, nebūčiau patyręs tokio pergalės jausmo, kokį patyriau laimėjęs bronzą Londone.
Be to, būdamas 26-erių, protavau kitaip negu 22-ejų: Lietuvos Vyriausybės skirtą premiją – 150 tūkstančių litų – išleidau butui pirkti. O būdamas jaunesnis pinigus gal būčiau išleidęs kitur ar iššvaistęs.
Juk reikia turėti po kojomis pagrindą – norisi grįžti į savo namus, kuriuose jausčiausi ramiai, kuriuose lauktų mylimas žmogus.
– Ar jau susipažinote su vienas kito tėvais?
Aleksandras: Mano tėvai gyvena ir dirba Anglijoje. Bendraudamas su jais per „Skype“ supažindinau su Greta. Paprašiau Gretos: „Pamojuok jiems.“ Trumpa pažintis jau įvyko.
Greta: Mano vyresnysis brolis Andrius jau susipažino su Aleksandru. Brolis pirmas sužinojo, kad su Aleksandru einu į kiną. O akistata su Vilniuje gyvenančiais mano tėvais Aleksandro dar laukia.
Aleksandras: Neabejoju, kad su Gretos tėvais rasiu bendrą kalbą.