O lietuvė žmona Giedrė (25 m.) nėra ragavusi gardesnės paelijos, nei ją patiekia sutuoktinis. Ar Vilniuje jau septynerius metus su šeima gyvenantis brazilas jaučiasi laimingas?
Meilė iš pirmo žvilgsnio buvo galinga jėga, R.Costą Pereirą nubloškusi į Lietuvą.
Giedrė ir Renato beveik prieš aštuonerius metus susipažino Pietų Anglijos kurorte Bornmute prie Lamanšo sąsiaurio.
Šiaulietė Giedrė per vasaros atostogas Bornmuto restorane dirbo padavėja. Daili šviesiaplaukė iš karto į akį krito restorano virėjui R.Costai Pereirai.
Iš San Paulo kilęs Renato Bornmute mokėsi anglų kalbos, o mokslams užsidirbdavo ruošdamas patiekalus restorane.
Karšti jausmai abu užvaldė taip stipriai, kad pora nė neabejojo sumainyti aukso žiedus.
Vasaros pabaigoje brazilas pasipiršo lietuvei ir po to abu išvyko į savo gimtinę – Renato aplankyti artimųjų, Giedrė ruoštis mokslams dvyliktoje klasėje.
„Abu labai norėjome būti kartu, todėl troškome kuo greičiau susituokti“, – tikino Giedrė, tuomet sulaukusi tėvo priekaištų dėl noro taip anksti ištekėti.
Tėvas baiminosi, kad ji, sukūrusi šeimą, gali nebaigti mokslų, neįgyti profesijos. Jam atrodė, jog pirmiausia būtina pasikloti gyvenimo pamatus ir tik tuomet tekėti, auginti vaikus.
Tačiau Giedrę palaikė motina – jos širdis jautė, jog už mylimojo ištekėjusi duktė jausis laimingesnė, nei tuo atveju, jeigu jai būtų buvę uždrausta kurti šeimą.
„Renato įspėjau, jog tėtis labai išgyvena dėl mano noro tekėti ir kad jis nebus sutiktas išskėstomis rankomis. Tačiau Renato labai stengėsi ir netrukus užkariavo mano tėvų širdį“, – prisiminė Giedrė.
Tuokėsi per speigą
Apie persikėlimą iš Anglijos į Lietuvą savo artimiesiems prakalbęs Renato taip pat sulaukė audringos reakcijos. Nors brazilo motina ir brolis jį buvo aplankę Bornmute ir susipažinę su Giedre, artimiesiems Lietuva atrodė kaip nežinoma žemė. Iš Giedrės jie buvo girdėję tiek, kad žiemą čia būna šalta ir daug sniego.
Tėvai gerai žinojo, jog Renato visus savo tikslus stengiasi pasiekti bet kokia kaina, tad susitaikė su jo sprendimu vesti ir įsikurti Lietuvoje.
Sulaukusi aštuoniolikos Giedrė iš savo klasės draugų buvo pirmoji, kuri sukūrė šeimą.
„Buvau gera mokinė, todėl niekas negalėjo net numanyti, kad taip nutiks. Nekėlėme didelės puotos, atšventėme tik artimųjų būrelyje“, – pasakojo sausio 18-ąją septintąsias vestuvių metines minėsianti G.Pereira.
Kai pora tuokėsi, lauke spaudė 27 laipsnių šaltis. Artimieji Renato klausinėjo, ar jis nesušalo.
Pirmąkart lietuviškos žiemos speigą pajutęs įsimylėjėlis visus tikino: „Jaučiuosi laimingas.“
Nors po vestuvių Šiauliuose Pereiros svarstė grįžti į savo meilės miestą Bornmutą, jie septynerius metus gyvena Vilniuje.
Poros bičiuliai Renato pasiūlė virėjo darbą sostinėje.
Paskui vyrą išsiruošė ir vidurinę mokyklą baigusi Giedrė – ji įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti ekonomikos.
Studijuoja verslo informatiką
Gyvenimas sostinėje rutuliojosi sklandžiai – po ketverių metų darbo restorano virtuvėje Renato gavo perspektyvų pasiūlymą dirbti banke.
„Norėjau imtis ko nors nauja. Be to, tuo metu gimė sūnus, ketinau daugiau laiko praleisti kartu su šeima, todėl apsidžiaugiau, kad dirbsiu tiktai dieną“, – pasakojo vyras.
Teisės studijas San Paulo universitete pradėjęs, bet jų nebaigęs R.Costa Pereira nėrė į naują sritį – informacines technologijas, kurių mokymus iš pradžių rengė darbo vietą pasiūlęs bankas.
Dirbdamas banke R.Costa Pereira ir vėl tapo studentu – Vilniaus universitete dabar jis studijuoja verslo informatiką. Tačiau brazilui visada svarbi kulinarija – jis neretai sukiojasi prie viryklės.
„Dar prieš sutikdama Renato draugėms sakydavau, jog norėčiau ištekėti už vyro, kuris moka ruošti valgį“, – kvatodama patikino G.Pereira, kuri kulinarijos paslapčių sužinojo tik gyvendama su Renato.
Sūnus - didelis gurmanas
Brazilo ir lietuvės sūnus Leonardo Vytautas nuo mažens gurmanas, pasižymintis išlavintu skoniu.
Vaikas valgo ne vien košes ir sriubas, kaip nemažai jo bendraamžių.
Berniukui pažįstamas ispaniškos paelijos, lietuviško daržovių ir mėsos troškinio, braziliškų pasiflorų putėsių skonis.
Kai R.Costa Pereira praėjusių metų rudenį ėmė varžytis kulinarijos šou, gardžius bandymus jis atlikdavo savo virtuvėje.
Sykį vyras ruošė pasiflorų putėsius, kurių reikėjo įmantresniam desertui. Vėliau būtent tas skanėstas – pasiflorų putėsiais įdarytas baltasis šokoladas, patiektas su migdolais, pasiflorų želė ir apibarstytas aukso dulkėmis – televizijos projekto finale užtikrino R.Costai Pereirai nugalėtojo vardą ir piniginį prizą.
Tuomet dar nenujausdamas, kad pasiflorų desertas labiausiai pavergs kulinarijos projekto teisėjų skonį, Renato namuose iš egzotiško vaisiaus paruošė putėsius.
Kad putėsiai sustingtų, šeimininkas juos sudėjo į ledainines ir išnešė į balkoną atšaldyti.
Leonardo Vytautas, išvydęs desertą, lipte prilipo prie balkono durų stiklo ir jį barškino tol, kol mama atnešė vieną indelį pasivaišinti.
Suvalgęs putėsius berniukas vėl nužingsniavo prie balkono durų – jis norėjo dar vienos porcijos. Tuomet jau Giedrei teko desertus sudėti į šaldytuvą, kitaip mažasis smaližius būtų nenustygęs vietoje.
Vaiko įvertinimas buvo geras ženklas. R.Costos Pereiros sumanytas saldus kūrinys nepaliko abejonių, jog jis – geriausiai pasirodęs kulinarijos šou dalyvis. Į kulinarines kovas jį lydėjo viešbučio ir restorano „Stikliai“ bendraturtis Romas Zakarevičius.
Pergalė įkvėpė
Prie Renato laimėjimo prisidėjo ir žmona, už vyrą užpildžiusi dalyvio anketą ir ją nusiuntusi projekto rengėjams.
Giedrė tuomet matė, jog sutuoktinis labai pasiilgo kulinarinės veiklos – jis vis dažniau užsimindavo apie papildomą darbą toje srityje.
„Mane palaikė ne tik Giedrė, bet ir žiūrovai. Kai perskaitydavau komentarus arba sutikdavau gatvėse žmones, negalėdavau patikėti, kad lietuviai mane taip stipriai palaikė. Esu labai jiems dėkingas“, – šypsojosi Renato.
Nugalėtojo vardas ir piniginis prizas R.Costą Pereirą įkvėpė karjeros posūkiui. Brazilas ketina imtis šeimos verslo – Vilniaus centre rengiasi atidaryti savo restoraną, kuris išsiskirtų Viduržemio jūros regiono ir Pietų Amerikos patiekalais.
Šeima gyvena nuomojamame bute, o laimėti 10 tūkstančių litų gyvenimo sąlygų nepagerins. Pora neplanuoja įsigyti nuosavo būsto.
Vyro troškimui imtis verslo pritarė ir žmona: „Mūsų mintys yra kitur – ruošiamės investuoti ne į būstą, o į restoraną. Mums ši sritis nėra nauja, nes abu esame dirbę restorane.“
„Mano šeima, gyvenanti Brazilijoje, buvo glaudžiai susijusi su kulinarija. Aš užaugau virtuvėje, nes tėvas turėjo restoraną, senelis – kepyklėlę“, – tikino šeimos verslo tradiciją svetur užsimojęs pratęsti lietuviškai sklandžiai kalbantis brazilas.
Pereiros smagiai nusiteikę sukti savo verslą – jie netgi juokauja, kad reikės mažiau samdomų darbuotojų, nes patys daug dirbs.
„Giedrė turi ekonominių žinių. Ji bus restorano smegenys, aš – širdis“, – įsitikinęs R.Costa Pereira.
Sugriovė tylos sienas
Dirbdami kartu sutuoktiniai matysis nuolat. Tačiau pora nebijo, kad gali vienas kitam pabosti ar susiginčyti.
Per septynerius metus juodu išmoko greitai nuraminti barnius. Jiems įsiliepsnoti neleidžia Renato, kuriam nesuprantama, kaip poros gali susipykti taip, kad kurį laiką nesikalbėtų.
„Jeigu pasikarščiuojame, iškart išsiaiškiname, kas negerai. Ramiai pasikalbėjus pyktis išgaruoja, nelieka nuoskaudų, viskas pasimiršta“, – pasakojo Giedrė, kurią taip spręsti ginčus pirmaisiais santuokos metais išmokė Renato.
Iš pradžių būdavo, jog Giedrė supykusi įsižeisdavo ir nesikalbėdavo su vyru. Renato tokio elgesio netoleravo – sutuoktinis netgi įkyriai žmonos klausinėdavo, ko ji pyksta, prašydavo išsiaiškinti.
O dabar tapo įprasta, jog juodu nesipyksta – jeigu kas nors kuriam nepatinka, iškart išsiaiškina ir netrukus vėl abu šypsosi.
Jeigu verslas klostysis sklandžiai, sutuoktiniai tikisi įsigyti butą ir turėti gausesnę šeimą. Renato užaugo su dviem seserimis ir broliu, Giedrė šeimoje iš trijų dukterų buvo pagrandukė.
Tad pora taip pat norėtų auginti kelis vaikus.
„Kai sutikau Renato, supratau, jog radau savo žmogų. Nors suvokiau, kad esu labai jauna, jutau, jog turiu leisti rutuliotis jausmams.
Vidinis balsas manęs nesuklaidino, o jausmas niekur nedingo. Nebuvo nė vienos akimirkos, kad gailėčiausi šio pasirinkimo“, – mylima jaučiasi brazilo žmona.
R.Costa Pereira likimu irgi patenkintas.
„Būdamas septyniolikos metų draugams sakydavau, jog mano žmona bus aukšta, blondinė, mėlynakė. Bičiuliai pasišaipydavo, ar nesapnuoju.
Kokį idealą susikūriau, tokį ir gavau. Prieš porą metų viešėjome Brazilijoje. Savo draugams rodžiau Giedrę ir gyriausi: „Turiu!“ – kvatodamas apie didžiąją savo meilę sakė R.Costa Pereira.
