Publicistas Andrius Užkalnis nenorėjo pasenti svetimoje šalyje. Tad 17,5 metų, praleistų Anglijoje, pakako.
Jam ir žmonai grįžti nebuvo sunku. Tačiau abi jo dukros – visiškai paveiktos angliškos kultūros ir kalbos, mat gimė ir augo Jungtinėje Karalystėje, rašo dienraštis „Lietuvos rytas".
A.Užkalnis, kalbintas prieš sugrįžimą į Lietuvą, nepuoselėjo vilčių, kad dukros liks Lietuvoje. Taip, ši šalis – tėvų kraštas, jos kalba lietuviškai, leidžia čia vasaras, būna per Kalėdas. Bet jų namai – Anglijoje.
Krepšininkui Kšyštofui Lavrinovičiui svarbu, kad abu jo sūnūs Danielius ir Dominykas išmoktų lietuviškai. Dabar berniukai kalbasi rusiškai.
Krepšininko žmona Tatjana įsitikinusi, kad ateityje sūnūs tikrai kalbės lietuviškai. „Kai vyras baigs krepšininko karjerą, planuojame gyventi Lietuvoje, todėl Danielius ir Dominykas lietuviškai išmoks“, – įsitikinusi Tatjana.
Buvęs žurnalistas Marijus Bagdonavičius, gyvendamas Londone, tapo diplomuotu aukštos klasės konfliktų vadybininku.
Britai vis dažniau gyrė Marijų, darantį pažangą, – esą greitai jo nebus įmanoma atskirti nuo vietinio. Karjera sekėsi, bet prasidėjo tapatybės krizė. Vyrą šaukdavo Marku, trumpindavo pavardę.
Marijus vis dažniau pradėjo klausti savęs, ar jis tikrai trokšta visą gyvenimą praleisti šalyje, kurioje kiekvienas užsienietis vietiniams atrodo „fucking polish“, „fucking lithuanian“ arba „bloody russian“ (sušiktas lenkas, sušiktas lietuvis arba kruvinas rusas)?
Vyras ėmė abejoti, ar jis tikrai ten laimingas, nors ir atsikratęs alkoholizmo?
Ir Marijus paprasčiausiai grįžo namo.
