Kodėl jie ne kartu po vienu stogu? Tatjana juokiasi, kad jei būtų dvidešimtmečiai, susitikimų, pasisvečiavimo vienas pas kitą galbūt ir neužtektų.
Bet dabar abu supranta, kad negali visko mesti ir atsidėti vien savo jausmui.
Tatjana šiuo metu turi įdomios veiklos – jos erdviame ir gražiame name Vilniuje apsistoja turistai iš įvairiausių šalių. Tatjana – nedidelio, jaukaus viešbučio šeimininkė.
„Štai mano administratorius”, – smagiai rodo į šunį Achilą, kuriam draugiją palaiko katinas Limonas.
Tik T.Rinkevičienė nežino, kiek laiko dar užsiims tokia veikla, nes jos siela – tikrai ne namų šeimininkės.
Kol kas muzikė valdo viešbutį ir pakeri svečius savo svetingumu. Net juokauja, kad jos profesija – ne dirigentės, o direktorės, nes sekasi suburti žmones ir įkvėpti juos bendrai veiklai.
Pasakodama apie savo draugystę su Aleksandru moteris prisimena kelią iki jų susitikimo.
Pirma nutrūko jos santuoka su Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovu ir dirigentu Gintaru Rinkevičiumi. Prieš vienuolika metų moteriai tai buvo nemenkas smūgis, bet ji sunkioms mintims pasakė „stop!” ir paklausė savęs: „Ką dabar daryti?”
Galvoje buvo chaosas, tačiau nepaskęsti jame padėjo darbas – net ir savaitgaliais – Rusų dramos teatre, kuriam ji vadovavo šešerius metus.
Teatrinį laikotarpį ji vadina savo išsigelbėjimu, mat visuomet buvo užsiėmusi – asmeninį gyvenimą pakeitė visuomeninis. Tatjana išsikėlė ir įvykdė užduotį, kad Rusų dramos teatro salė vėl būtų pilna žiūrovų.
Ir kad jie ateitų pasipuošę, kad spektakliai persmelktų iki sielos gelmių ir norėtųsi su bendraminčiais dar juos aptarinėti teatre įkurtame restorane.
Mamytė – tokia buvo Rusų dramos teatro vadovės pravardė. O Tatjana, subūrusi ir paties teatro žmones, ir jo publiką, būtent taip ir jautėsi – atsakinga už visus.
Negana to, ji buvo labai užsiėmusi – dalyvavo televizijos dainų projekte, pati rengė rusų sakralinės muzikos festivalius.
Tikriausiai grįžus namo sunkios mintys vis tiek pasivydavo? Sutuoktinio paliktai moteriai pavykdavo su tuo susitvarkyti. Be to, greičiausiai padėjo ir tai, kad sulaukdavo vyrų dėmesio.
„Kai esi vienas, vis tiek tikiesi, kad kada nors pasirodys tavo žmogus. Tad turi būti pasiruošęs. Tai padeda neapleisti namų, skirti laiko ir jėgų, kad pati gerai atrodytum. Vis tiek moteriai norisi patikti kitiems, todėl ji privalo kartais plonėti, kartais į kurortą išvykti jėgų ir grožio pasisemti.
Svarbiausia – kad žvilgsnis nebūtų pavargęs. Jei esi nuo visko pavargusi, vargu ar kitas žmogus tave pastebės, pajus tavo energetiką, kuri paprastai sujungia du žmones. Visuomet privalai būti žvali”, – sakė Tatjana.
Pasikeitus teatro valdžiai moteris sulaukė antro smūgio. Ir čia ji buvo nereikalinga. Pagauta tos bangos parašė straipsnį vienam Lietuvoje einančiam rusiškam leidiniui.
Straipsnis – su Tatjanos nuotrauka – pateko į Aleksandro rankas. Vyras greitai moterį susirado internetu – Tatjana buvo prisiregistravusi viename verslo ir kontaktų tinklalapyje.
Juodu pradėjo susirašinėti.
Tatjana suprato, kad dėmesį jai pradėjęs rodyti vyras – inteligentiškas ir išsilavinęs, plataus požiūrio į pasaulį ir gyvenimą.
A.Brukas prieš 12 metų į Vokietiją emigravo iš Sankt Peterburgo – nebenorėjo gyventi šalyje, kurioje verslui susiklostė nepalankios aplinkybės.
Aleksandras ne tik kalė pinigus – rėmė muzikinius renginius, organizavo chorų gastroles į užsienį. Todėl jį labai sudomino, kad T.Rinkevičienė organizuoja rusų sakralinės muzikos festivalį.
Į jį vyras pasišovė atvykti. Ir ne tik atvažiuoti, bet ir padėti.
Tatjana tai vertino atsargiai. Viena, jai buvo nesuprantama, kaip gali užsimegzti ryšys tarp žmonių internetu. Be to, buvo keista girdėti apie siūlomą pagalbą, kai jos sunku sulaukti netgi labai prašant.
Moteris sutiko priimti svečią, bet iš karto pabrėžė, kad daug dėmesio jam skirti negalės – jai teks rūpintis renginiu ir keliais šimtais žmonių iš viso pasaulio.
„Kai jis atvyko, mudu iš karto įsimylėjome vienas kitą”, – šyptelėjo moteris.
Nors neslepia, kad pirmosios dešimt jų pažinties dienų prabėgo audringai – Tatjana buvo paskendusi rūpesčiuose. O dar čia į jos gyvenimą įsiveržė naujas jausmas!
Tatjana mano, kad tai buvo nulemta iš aukščiau. Kitas žmogus į jos gyvenimą atėjo tuomet, kai ji nieko nesitikėjo. Bet dabar žino, kad kai darai tai, kas tau patinka, įdedi širdies – atsiras žmogus, kuris tave supras ir palaikys.
Juodu susitiko tada, kai abu buvo laisvi. Aleksandras irgi buvo išsiskyręs. Jo sūnus kitąmet ketina stoti į universitetą, Niurnberge A.Brukas rūpinasi ir savo mama.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Stilius”
