Mokslininkų nuomone, genas, atsakingas už laimės hormono serotonino reguliavimą, gali nulemti, kaip mūsų emocijos veiks santykius.
Anot mokslininkų, Kalifornijos universitete Berklyje ir Nortvesterno universitete atlikti tyrimai veikiausiai yra pirmieji, kurie apjungia genetiką, emocijas ir vedybinę laimę.
Svarbiausia – emocijos
„Išlieka paslaptis, kodėl vieni sutuoktiniai taip įsijaučia į buvimą santuokoje, o kiti taip šaltai į tai reaguoja. Šie genetiniai atradimai padėjo suprasti kur kas daugiau apie tai, kas nulemiama, kokią reikšmę skirtingiems žmonėms turi emocijos“, – komentavo vyresnysis studijos autorius, Berkelio universiteto psichologas Robertas W Levensonas.
Tiksliau sakant, mokslininkai rado ryšį tarp santykių pilnavertiškumo ir genų derinio, arba alelio, žinomo kaip 5-HTTLPR. Visi žmonės paveldi šį genų derinį iš abiejų savo tėvų.
„Mes visada stengiamės suprasti, koks yra laimingų santykių receptas ir dažniausiai, kaip svarbiausia sudedamoji dalis nurodomos emocijos“, – pasakojo tyrimų vadovas R.W Levensonas.
Lemia alelių ilgis
Mokslininkai ištyrė daugiau kaip 150 susituokusių porų, kurios kartu gyvena daugiau kaip 20 metų.
Britų dienraštis „Daily Mail“ rašo, kad tyrime dalyvavę asmenys, kurie turėjo du trumpus 5-HTTLPR alelius, jeigu išgyvendavo daug neigiamų emocijų, tokių kaip pyktis ir panieka, santuokoje jautėsi nelaimingiausi ir tada, kai patirdavo teigiamas emocijas, tokias kaip džiaugsmas ir švelnumas, buvo laimingiausi.
Taigi tie, kurie turi du trumpus genus, labiau yra linkę klestėti, kai jų santykiai klostosi gerai ir smarkiai kentėti, jeigu jie yra blogi.
Atvirkščiai, tų, kurie turėjo vieną ar du ilgus alelius, buvimą santuokoje kur kas mažiau veikdavo emocinė įtampa.
Anot tyrėjų, tai nereiškia, kad poros, turinčios skirtingus 5-HTTLPR tipus, yra nesuderinamos.
Tyrė nuo 1989 metų
Tyrimų metu buvo ištirti daugiau kaip 100 sutuoktinių genų tipai ir stebėta, kaip tirtos poros su laiku bendravo tarpusavyje.
„Asmenys, turintys du trumpus alelius, gali būti kaip šiltnamio gėlės, klestintys santuokoje tuomet, kai emocinis klimatas yra geras ir besijaučiantys pražūtingai, kai jis blogas“, – sakė viena iš tyrimų vadovų Claudia M. Haase iš Notervesterno universiteto.
„Ir atvirkščiai – žmonės, turintys vieną ar du ilgus alelius yra mažiau jautrūs emociniam klimatui. Nė vienas iš šių variantų nėra iš prigimties nei geras, nei blogas. Kiekvienas turi savo pranašumų ir trūkumų“, – pridūrė mokslininkė.
R.W Levensonas su savo kolegomis vidutinio ir vyresnio amžiaus poras stebėjo nuo 1989 metų.
Šiems tyrimams dalyviai pateikė savo DNR pavyzdžių ir tyrėjai lygino jų genotipus su pasitnkinimo vedybomis ir emocinės būsenos lygiais.
Stebėjo ir balso išraišką
Tarp sutuoktinių su dvejais trumpais 5-HTTLPR aleliais, kurie sudarė 17 proc. tirtųjų, mokslininkai aptiko stiprų ryšį tarp emocinės išraiškos balse ir to, kaip jie jautėsi dėl savo santuokos.
Likusiems 83 procentams tirtųjų, kurie vieną ar du ilgus alelius, emocinė jų balso išraiška turėjo mažai įtakos ar išvis niekaip neveikė jų pasitenkinimo santuoka per pastarąjį dešimtmetį.
Šios studijos rezultatai buvo atspausdinti žurnale „Emotion“.
