Pavyzdžiui, jaunavedžiai pasirenka juodos spalvos drabužius.
Viena neįprasčiausių ceremonijų pačiai K.Kaikarienei buvo tuoktuvės, vykusios naktį, kai pora bažnyčioje meilę vienas kitam prisiekė dvyliktą nakties.
„Tai buvo labai graži ir jautri šventė, kurioje dalyvavo tiktai patys artimiausi žmonės. Kai buvo laukiama ne užstalės, o pačios ceremonijos, gražių ir prasmingų kalbų. Šventės laukimas sukūrė ypatingą nuotaiką“, – pasakojo K.Kaikarienė.
Jos teigimu, dar sunkiai priimama ir trumpos furšetinės šventės tradicija, kai susirenkama į santuokos ceremoniją, po jos išgeriama šampano ir išsiskirstoma.
„Puotos labiausiai pasigenda tėvai, giminės. Dar daug kam vestuvės be karbonadų ir piršlių – ne vestuvės“, – kalbėjo K.Kaikarienė.
Neretai jai tenka ant žemės nuleisti ir būsimuosius jaunavedžius – filmuose pamatę, kad užsienio šalyse galima susituokti ir ant jūros kranto, ir pievelėje, nori tokios pat šventės. Lietuvoje išsikviesti kunigo į pievelę nepavyks.
Civilinės metrikacijos darbuotojai lankstesni, bet ceremonija įvyks tiktai tokioje vietoje, kurioje bus iškelta vėliava, valstybės herbas.
Vestuvių planuotojos Viktorijos Prokofjevos teigimu, sparčiai populiarėja nauja tradicija – simbolinės vestuvės. Kai jaunieji susituokia anksčiau, o pokylį rengia vėliau, kai jiems patogu. Pavyzdžiui, priderinę prie atostogų.
Tokią šventę dažniausiai renkasi užsienyje gyvenančios poros, kurioms sunkiau suplanuoti ir santuoką, ir pokylį.
„Tačiau jie nori pažymėti šį gyvenimo įvykį su Lietuvoje likusiais giminėmis, draugais.
Tai nebūna paprasta puota – jos metu vyksta simbolinės vestuvės.
Jaunieji gauna tėvų palaiminimą, sakomos kalbos“, – pasakojo V.Prokofjeva.
Jos teigimu, populiarėja ir vestuvės be tradicijų: be piršlių, pamergių, antros puotos dienos, vestuvių muzikantų. Apsiribojama elegantiška vakariene, mėgstamos grupės koncertu.
