Šlovingas savo šeimos plaukimo tradicijas tęsiančios perspektyvios plaukikės Ugnės nereikia versti dirbti per treniruotes. Tad jos trenerei motinai turbūt yra lengva su ja dirbti?
„Esu griežta trenerė ir mama, bent man taip atrodo. Ugnei, ko gero, sunkiau, kai ją treniruoja mama“, – atsakė R.Mažutaitienė.
Treniruoti dukterį jai lengviau nei kitus auklėtinius – savo atžalą ji pažįsta „iki kauliukų“. Lengviau taikyti treniruočių krūvį, kai ji žino Ugnės savijautą, emocinę būseną, nuovargio laipsnį, tikslus, rašo dienraštis „Lietuvos rytas".
Bet moteriai nėra paprasta išlikti tvirtai, kai reikia nusileisti kartais maištaujančios Ugnės kaprizams. Motina pastebi, kad jie dažniau pasireiškia ne treniruočių metu.
„Esu ne tik Ugnės trenerė, bet ir virėja, psichologė, draugė, vairuotoja. Nuo pat Ugnės gimimo mus abi sieja labai artimas ryšys.
Kasdienybėje esu jai ne tik mama, bet ir tėvas, nes su vyru esame išsiskyrę“, – pasakojo R.Mažutaitienė.
Ji – ne vienintelė Ugnės trenerė. Pasirengti startams padeda ir treneris Rimvydas Šalčius. O plaukimo Ugnę iš pradžių mokė ir močiutė Z.Bičkauskienė.
Kadaise Lietuvos plaukimo čempionė Z.Užkuraitytė-Bičkauskienė į darbą Kauno plaukimo mokyklos „Dainava“ baseine vesdavosi dukterį Rasą.
Ji ne tik išmoko plaukti, bet ir įvykdė plaukimo sporto meistrės normatyvą. O vėliau R.Mažutaitienė tapo ir plaukimo trenere. Savo dukteris Akvilę ir Ugnę ji augino taip pat, kaip ir ją mama, – iš vaikų darželio atsivesdavo į darbą.
Būdamos penkerių metų abi mergaitės išmoko plaukti. Tačiau vyresnioji Akvilė neretai sirgdavo, tad dažnai negalėdavo lankyti baseino. Ji taip stipriai, kaip jaunėlė Ugnė, neužsikrėtė plaukimu.
Dabar Akvilė (21 m.) Aberdyno universitete Škotijoje studijuoja sociologiją ir politologiją.
„Akvilė didžiuojasi Ugne“, – prieš U.Mažutaitytės kelionę į Dubajuje vykusį pasaulio jaunimo plaukimo čempionatą kalbėjo Z.Bičkauskienė.
„Kokie požymiai išdavė, kad jūsų dukra ar anūkė taps plaukikėmis?“ – paklausiau Z.Bičkauskienės.
„Mano akys tai iškart pamatė. Juk stebint plaukiančius vaikus galima pastebėti, jog vienas tarsi nieko nedaro, bet greitai slenka – atrodo, kad jį kas trauktų vandeniu. O kitas dirba, vargsta, o greičio nepasiekia“, – atskleidė Lietuvos plaukimo čempionė.
Jeigu braižytume Z.Bičkauskienės genealoginį medį, jo šakos galėtų būti panašios į baseino plaukimo takelius, kuriems susijungus susikūrė žinomų plaukikų šeimos.
Šio medžio kamienu, iš kurio išaugo kitos šakos, taptų šalies plaukimo čempionė ir rekordininkė, plaukimo krūtine meistrė Z.Užkuraitytė-Bičkauskienė.
Beveik prieš penkis dešimtmečius ji sutiko bendraamžį šalies plaukimo čempioną, rekordininką Romą Bičkauską ir su juo sukūrė šeimą.
Z.Užkuraitytė vyro toli neieškojo – pernelyg daug laiko praleisdavo baseine. Be to, mokėjimas plaukti jai atrodė privalumas.
Plaukikei netgi prie jūros stebint simpatingus vyrus jų žavesys dingdavo, kai šie puldavo į vandenį ir pradėdavo kratytis – esą tokiu būdu plaukdavo.
Ne paskutinėje vietoje – ir partnerio išvaizda. Plaukiko kūnas yra dailus. Raumenys padengti lengvu riebalų sluoksniu ir nekampuoti, kaip kitų sporto šakų atstovų.
Gerai nemokantys plaukti vyrai, regis, nerūpėjo ir Z.Bičkauskienės dukteriai Rasai.
„Tėvai susipažino plaukdami, aš su savo vyru – taip pat“, – kaip pratęsė šeimos tradiciją, pasakojo R.Mažutaitienė. Skirtumas tik tas, kad prieš dešimt metų ji išsiskyrė su penkeriais metais vyresniu sutuoktiniu Šarūnu Mažutaičiu, kuris šiuo metu vadovauja Kauno plaukimo mokyklai.
Buvusi plaukikė Z.Bičkauskienė plaukti nuo mažens išmokė ir sūnų Andrių.
Neįgalus vyras, kuriam dabar 41 metai, Pekino parolimpinėse žaidynėse pelnė penktą vietą.
Andrius dienų dienas praleidžia neįgaliojo vežimėlyje, nes nevaldo daugiau nei pusės kūno.
„Andriaus neįgalumo grupė – sunkiausia, jis net rankų pirštų nelanksto. Tokie žmonės plaukia tiktai vienu būdu – atsigula ant nugaros ir kaip gali, taip iriasi“, – pasakojo R.Mažutaitienė.
A.Bičkauskas neįgalus tapo sulaukęs 23 metų – į upę galva žemyn nėręs jaunas vyras susilaužė penktą ir šeštą stuburo slankstelius.
„Iki traumos sūnus buvo plaukikas, tačiau aukštų rezultatų nesiekė – buvo matyti, kad netaps profesionaliu sportininku. Tačiau likimas jį vis tiek sugrąžino į baseiną, kai jis tapo neįgalus. Įvykdęs plaukimo normatyvą Andrius pateko į parolimpines žaidynes“, – sūnaus laimėjimais džiaugėsi Z.Bičkauskienė.
Andrių treniruoja tėvas R.Bičkauskas. Plaukimo rekordininkas dėl sūnaus traumos iš vaikų trenerio persikvalifikavo į neįgalių plaukikų.
Pačiame jėgų žydėjime neįgalus tapęs A.Bičkauskas nesuspėjo sukurti šeimos, tad juo rūpinasi ir slaugo tėvai, su kuriais jis kartu gyvena.
„Andriaus nelaimė – sunkus išbandymas šeimai. Bet mes prie to jau pripratome. Tik sportinis charakteris ir leidžia mums pakelti visas negandas“, – pripažino Z.Bičkauskienė.
Griežta dienotvarkė puikiai pažįstama ir jauniausiai šeimos plaukikei U.Mažutaitytei, kuri treniruojasi dukart per dieną po dvi valandas.
„Reikia ne tiktai plaukti, bet ir auginti raumenis – man būtina stiprinti pečius, nugarą. Tad sporto salėje dirbu su svarmenimis, gumomis. Sakyčiau, treniruojuosi ne kaip mergina, o vaikinas“, – šypsodamasi pasakojo U.Mažutaitytė.
Vis dėlto plaukimo takelyje Ugnė nori išlikti žavi: „Lengvaatletės gali pasidaryti šukuoseną, makiažą, o plaukikės – ne, todėl joms lieka tiktai nusilakuoti nagus.“
Kokią Ugnės ateitį regi jos močiutė ir mama? „Rio de Žaneiro olimpiada 2016 metais“, – pakiliai ištarė Z.Bičkauskienė.
„Norėčiau, kad duktė būtų sveika ir laiminga“, – palinkėjo R.Mažutaitienė.
Tačiau U.Mažutaitytė užsiminė turinti įvairių svajonių, ir nebūtinai susijusių su plaukimu. Baigusi Kauno Antano Smetonos gimnaziją ji norėtų įstoti į prestižinį universitetą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mergina ketina rinktis kinematografijos studijas.
Ugnei nuo mažens patinka piešti, dabar ji kuria komiksus. O po pasaulio jaunimo čempionato, kuriuo baigėsi plaukimo sezonas, U.Mažutaitytė išvyko į dailininkų-iliustruotojų stovyklą Italijoje.
Ar tarp jos ateities svajonių yra olimpinis medalis?
„Būtų gerai, bet reikia labai smarkiai dirbti“, – sakė kaunietė.
U.Mažutaitytė neslėpė tiek daug nesitreniruojanti, kiek jos bendraamžė Rūta Meilutytė. Kaunietė tuo įsitikino viešėdama pas Rūtą Plimute (Anglija).
„Kartu treniravomės. Man buvo labai sunku. Per vieną dieną nuplaukiau 16 kilometrų – daugiausia per savo karjerą.
Tiek daug treniruotis negalėčiau. Man pakako dviejų savaičių, kad perprasčiau Rūtos krūvį“, – po garsaus britų trenerio Johno Ruddo treniruočių patirtimi dalijosi Ugnė.
Z.Bičkauskienė išdavė, kad J.Ruddas kalbina jos anūkę treniruotis Plimute. Bet ji į Angliją nenori, nes ateitį sieja su JAV.
Gimtadienius skiria tik penkios dienos
Pasaulio jaunimo plaukimo čempionate Dubajuje U.Mažutaitytė susitiko su bendraamže olimpine ir pasaulio čempione Rūta Meilutyte (nuotr.).
Abi plaukikes sieja ne tik tai, kad jos gimė ir augo Kaune, treniravosi tame pačiame baseine. 1997 metais gimusių U.Mažutaitytės ir R.Meilutytės gimtadienius skiria tik penkios dienos – Ugnė gimė kovo 14 dieną, Rūta – kovo 19-ąją.
Krūtine plaukiančios R.Meilutytės ir nugara plaukiančios U.Mažutaitytės fiziniai duomenys skirtingi: 172 cm ūgio Rūta sveria 64 kilogramus, o 176 cm ūgio Ugnės svoris – 55 kilogramai.
„Rūtai esu numezgusi kojines“, – šypsodamasi užsiminė Z.Bičkauskienė. Vilnones kojines Ugnės močiutė yra numezgusi visai Kauno plaukimo mokyklos vaikų rinktinei, kuriai priklausė ir Ugnė, ir Rūta.
„Toks vaikas kaip Rūta gimsta kartą per tūkstantmetį“, – įsitikinusi R.Mažutaitienė. Jos gabumai baseine stebina ir Z.Bičkauskienę: „Toks vaikas plaukimo takelyje – grynuolis.“
Ar Ugnei nesinori mestis į plaukimą krūtine, kurį itin išgarsino R.Meilutytė? „Ne, tikrai nemoku gerai plaukti krūtine. Man labiau sekasi nugara, laisvuoju stiliumi“, – bičiulės pavyzdžiu neketina sekti plaukikė.
Vyresnė sesuo įkvėpė dvynes
Lietuvos čempione Z.Bičkauskiene sekė ir jaunesnės seserys dvynės Birutė ir Dalė, tapusios plaukimo sporto meistrėmis. B.Užkuraitytė-Statkevičienė dalyvavo Miuncheno žaidynėse (1972 m.), o 2012-aisiais nešė Londono olimpinių žaidynių deglą.
D.Užkuraitytė-Krasauskienė (60 m.) dabar treniruoja Kauno plaukimo mokyklos auklėtinius.
B.Statkevičienės (60 m.) vaikai – JAV gyvenanti Neringa (31 m.) ir Kanadoje įsikūręs Algis (37 m.) – dalyvauja veteranų plaukimo varžybose.
