Yra įvairių medaus mėnesio kilmės aiškinimo versijų. Senovės tautose buvo teigiama, kad medus simbolizuoja naujos santuokos saldumą, o mėnuo primena, jog saldumas dyla kaip pilnas Mėnulis.
„Daugelyje tautų jaunavedžiai visą mėnesį po vestuvių turėdavo išgerti po puodelį midaus – nestipraus iš medaus paruošto alkoholinio gėrimo.
Vienur būdavo tikima, kad taip bus užtikrinamas poros vaisingumas, kitur – kad jaunieji susilauks sūnaus, kurio buvo laukiama labiau nei dukters. Dar pagal vieną versiją teigiama, kad medaus mėnuo – laikas, kai iš genties pagrobta ir paslėpta nuotaka pastodavo“, - „Lietuvos ryto“ priedui „Gyvenimo būdas“ pasakojo etnologė Gražina Kadžytė.
Vadinamojo medaus mėnesio, kuris pastaruoju metu gerokai sutrumpėjo ir tapo medaus savaite ar dviem, senosiose mūsų tautos tradicijose nebuvo.
G. Kadžytė sako, kad nėra tautosakos ar aprašymų apie jaunavedžių vykimą kopinėti medaus už jūrų marių. Pagal senuosius papročius vestuvės vykdavo savaitę, po to būdavo sugrįžtuvės į nuotakos pusę. Pora stengdavosi kuo daugiau pabūti su artimaisiais, giminaičiais, kaimynais. Dabar viskas priešingai – vestuvės trunka vos vieną ar dvi dienas, o jaunavedžiai skuba nuo visų kuo toliau pasprukti.
„Senais laikais apie jokias povestuvines keliones negalėdavo būti net kalbos, nes po vestuvių šventės laukdavo darbai. Dabar gyvenimas tapo lengvesnis, todėl žmonės gali leisti sau daugiau ilsėtis ir pramogauti.
Lietuvoje mada po vestuvių jaunavedžiams vykti į kelionę atsirado visai neseniai – maždaug prieš du dešimtmečius. Aiškinama, kad drauge atostogaudami jie keliauja, pažįsta naujus kraštus ir vienas kitą.
Kai kopinėti vadinamojo medaus vyksta ne vienus metus prieš vestuves drauge gyvenę ir net vaikų turintys sutuoktiniai, tai galima įvardyti tiesiog žaidimu“, - pasakoja G. Kadžytė.
