Knygos autorius, daktaras Ronaldas Viragas, yra prancūzų kilmės kraujagyslių chirurgas ir pirmaujantis autoritetas, kai kalbama apie vyrų seksualinę sveikatą ir erekcijos disfunkciją (būtent jis praskynė kelią injekcijų naudojimui gydant šią problemą).
Šiame straipsnyje daktaras Viragas atskleidžia keletą stebinančių faktų apie vyrų lytinę funkciją ir žarsto patarimus, ką daryti, kai nelauktai ši funkcija ima ir sutrinka.
Kai vyrams išryškėja žili plaukai, kuomet jie pasiekia vidurinį amžiaus tarpsnį, maždaug nuo 40 metų, jų kraujagyslės taip pat pradeda senėti, paveikdamos jų vyriškumą. Kraujagyslės pasidengia apnašomis, kurios trukdo kraujui pratekėti į varpą.
Šis kraujo nepratekėjimas taip pat reiškia, kad kai kurie aplinkiniai audiniai negauna pakankamai deguonies – tai dar viena erekcijos disfunkcijos priežastis.
Mažiau nei 10 procentų vyrų, nepasiekę 40 metų amžiaus ribos, skundžiasi erekcijos sutrikimais. Daugiau nei 50 procentų pastaraisiais sutrikimais yra susirūpinę 70 metų ribą perkopę stipriosios lyties atstovai.
Kita problema yra ta, kad nuo 40-ties metų testosterono kiekis mažėja, nes sėklidės nebegali jo pagaminti tiek, kiek anksčiau.
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad žemesnis testosterono lygis turi įtakos varpos audiniui. Pastarajame audinyje yra testosterono receptoriai, kurie susiję su hormonais tam, kad receptoriai veiksmingai veiktų varpos viduje. Taigi, jei nebus pakankamai hormonų, receptoriai nereaguos. Vadinasi, tai gali prailginti ir apsunkinti varpos sukietėjimo procesą.
Šis etapas buvo pavadintas „andropauze“, jo pradžia sutampa kartu su moterų menopauzės periodu (tačiau andropauzė nėra toks dramatiškas procesas vyrams, kaip kad menopauzė moterims, kuri paveikia jų vaisingumą).
Reguliarus seksualinis aktyvumas gali padėti išlaikyti erekciją, o taip pat gali netgi pailginti gyvenimo trukmę.
Tyrimai rodo, kad vyrų, kuriems virš 50 metų, gyvenimo trukmė yra ilgesnė, jei jie patiria bent du orgazmus per mėnesį, palyginti su tais, kurie nepatiria nei vieno orgazmo. O širdies priepuolį išgyvenę pacientai, džiaugiasi gyvenimu ilgiau, jei pastarieji propoguoja aktyvų ir dažną seksualinį gyvenimą.
Mokslininkai nustatė, kad geros savijautos skatinimas gali pagerinti sveikatą, sumažindamas kraujospūdį ir pagerindamas širdies veiklą.
Kaip matysime, viena iš pagrindinių pamokų apie vyrų vyriškumą yra tai, kad aktyvus seksualinis gyvenimas sumažina erekcijos disfunkcijos tikimybę, apsaugo vyrą nuo prostatos ir net sustabdo su amžiumi varpos mažėjimą. Kitaip tariant: naudokitės gamtos sukurtais turtais arba juos prarasite!
Vyriškumas parodo jūsų sveikatą
Stengimasis pasiekti ir išlaikyti erekciją, būtent šioje kūno vietoje, gali reikšti daugiau nei problemą – tai gali būti kitų sveikatos problemų ženklas.
Depresija kenkia lytiniam potraukiui, o antidepresantai dažnai gali trikdyti lytinę funkciją, nes jie sumažina geidulio jausmą smegenyse (nors kai kurie vaistai, pavyzdžiui, tricikliai antidepresantai, vaistai, dažnai naudojami psichikos problemoms gydyti, gali spontaniškai sukelti erekciją, galbūt todėl, kad jie sukelia medžiagų apykaitos pokyčius).
Erekcijos disfunkcija taip pat gali būti ankstyvas išsėtinės sklerozės ženklas, kuris kenkia nervams. Maždaug nuo 5 iki 10 procentų vyrų, sergančių skleroze pacientų, yra paveikti būtent tokiu būdu.
Erekcijos problemos taip pat gali būti pirmasis cukrinio diabeto ženklas, nes didelis cukraus kiekis kraujyje sutrikdo nevalingą azoto oksido gamybą, junginio, kuris padeda išplėsti kraujagysles.
Erekcijos sunkumai gali taip pat rodyti, kad arterijos yra pasidengusios apnašomis (rizikos veiksniai yra didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, alkoholio vartojimas, diabetas, aukštas kraujo spaudimas ir nutukimas) - net nedidelis užsikimšimas varpos arterijose susiaurėjus kraujagyslėms lems prastos kokybės erekciją.
Žinodami, kad erekcijos sutrikimai gali būti širdies ligos simptomai,priimkite tai, kaip įspėjamąjį ženklą, kuris rodo, kad verta pasitikrinti ir saugoti širdį.
Rizikos veiksniai turi būti analizuojami. Gali padėti papildas, vadinamas argininu – jis veikia kaip medikamentas, kuris didina azoto oksido gamybą.
Kodėl miegas yra toks svarbus
Kai miegame, kūnas pradeda visų mūsų ląstelių ir audinių, įskaitant lytinius organus, atnaujinimą ir „remontavimą“.
Per visą naktį vyras patiria tam tikrą skaičių erekcijų, kas, kaip manoma, yra labai svarbu varpos audinio produktyviam funkcionavimui.
Vyrai patiria erekciją rytais. Erekcija įvyksta tuomet, kai kraujas teka į varpos kameras – didžiąją laiko dalį, simpatinė nervų sistema išskiria mažai adrenalino, o tai sumažina kraujo tekėjimą sutraukiant varpos raumenis.
Tačiau per miegą, dirba skirtingos nervų sistemos sritys, atsižvelgdamos į kraujagyslių išplėtimą.
Padidėjęs kraujo srautas reiškia didesnį deguonies ir maistinių medžiagų aprūpinimą – be šio reguliaraus kraujo tekėjimo, audiniui gali pradėti trūkti deguonies, o tyrimai rodo, kad tai gali net sukelti žalos audinio sluoksniams, dėl kurio nukenčia varpos galimybė sukietėti.
Iš tikrųjų, mokslininkai nustatė, kad vyrai, kurių savaiminės naktinės erekcijos sumažėja arba visai išnyksta, sunkiau patiria erekciją dienos metu.
Šias problemas sukelia sutrikęs miego ciklas (tai skatina migdomieji arba darbas naktinėje pamainoje).
Vyresnio amžiaus vyrams, tai laukimo žaidimas
Vyro lytinis potraukis gali trukti kelias valandas ar net dienas po ejakuliacijos iki jis vėl bus pasiruošęs seksui, toks laikotarpis vadinamas „atsparumo etapu“.
Tai prasideda staigiai ir tuo pačiu metu atsirandant dviejų tipų cheminiams pasiuntiniams – adrenalinui ir endorfinui.
Adrenalinas priverčia varpoje esančias arterijas ir raumenis susitraukti.
Tuo tarpu endorfinai (natūralios geros savijautos cheminės medžiagos) sukelia ramybės ir euforijos jausmą.
Galų gale šie cheminiai junginiai išsisklaido ir organizmas pradeda gaminti azoto oksidą, kuris atpalaiduoja kraujagysles ir leidžia kraujui tekėti į genitalijas.
Tai vadinamasis „atsparumo etapas“, kuris ilgėja kartu su vyro amžiumi, galbūt todėl, kad organizmui reikia daugiau laiko išsivalyti nuo pastarųjų cheminių medžiagų ir pradėti azoto oksido gamybą.
„Atsparumo etapas“ gali svyruoti nuo vienos minutės 16-ikos metų amžiaus vaikinui iki vieno mėnesio 90-ties metų amžiaus vyrui, bet paprastai tai trunka kelias valandas. Depresija ar testosterono sumažėjimas gali būti pailgėjusio „atsparumo etapo“ priežastys.
Tyrimai nustatė, kad vyrai su žemu testosterono lygiu dažnai teigia, kad jiems pasiekti sekančią erekciją sunkiau. Padidinus testosterono lygį, situacija pagėrėja.
Nervai
Kai žmogus yra susirūpinęs dėl savo seksualinės veiklos, jis užstringa užburtame rate.
Nuolatinė baimė reiškia tai, kad vietoj atsipalaidavimo, žmogus jaučia įtampą, kuri skatina adrenalino gamybą, blokuojančią erekciją. Kuo daugiau vyras patiria streso, tuo labiau jis vengia sekso, ir jo baimė didėja, o noras staiga krenta.
Sekso stoka veda prie hormono – žinomo kaip liuteinizuojančio hormono – kuris yra labai svarbus seksualiniam apetitui, sumažėjimo.
Jis gaminamas kaskart, kai jūs užsiimate lytiniais santykiais, tačiau, jei jūs neužsiimate seksu, smegenys sumažina jo gamybą, nes jo daugiau nebereikia.
Šis procesas gali užtrukti mėnesius ar metus, bet galiausiai tai sumažins erekcijų spontaniškumą, kas vyrui gali sukelti didžiulį nerimą.
Be to, lytinių santykių neturėjimas reiškia, kad varpa nėra aprūpinama dideliu kiekiu deguonies, todėl vyrai patiria menkas ir silpnas erekcijas – kas taip pat gali sukelti rūpesčių.
Bet kokio amžiaus vyrai gali kentėti nuo baimės patirti nesėkmę sueities metu – spaudimas ir drovumas gali būti to priežastys – bet kai vyrai sensta, jie labiau nerimauja dėl impotencijos.
Vaistai, pavyzdžiui, beta - blokatoriai, gali padėti, nes jie blokuoja adrenalino funkcijas.
Seksas yra gerai jūsų prostatai.
Vienam iš dešimties vyrų vystosi prostatos vėžys tam tikru gyvenimo metu, kuriems vėliau reikia šiek tiek arba dalį šios liaukos pašalinti, kas, be abejonės, gali turėti įtakos jų lytinei sveikatai.
Prostata gamina du trečdalius sėklinio skysčio, kuris, su spermatozoidais, formuoja spermą.
Bet pati liauka dažnai su amžiumi sensta, nes ji turi tik keletą kraujagyslių, o tai reiškia, kad audinys gauna mažai deguonies ir maistinių medžiagų. Daugelyje vyrų ji padidėja natūraliai, nors nėra aišku, kodėl taip atsitinka.
Kaip rezultatai rodo, liauka, kuri supa šlaplę ir ją spaudžia, sutrikdo šlapimo srovę ir ejakuliaciją. Dalis šios padidėjusios liaukos gali būti pašalinta chirurginiu būdu, tačiau tai gali pažeisti kai kurios šlaplės vožtuvus, kas sukeltų spermos pratekėjimą į šlapimo pūslę, o ne iš kūno.
Liauką taip pat supa du pluoštai nervų, kurie yra gyvybiškai svarbūs siekiant išlaikyti erekciją. Jei liauka tampa vėžine, ir turi būti pašalinta chirurginiu būdu, šie nervai gali būti pažeisti ir paveikti lytinę funkciją.
Kad prostata išliktų sveika, vyrai neturėtų rūkyti, jie turėtų užsiimti reguliariu seksu ir išlaikyti sveiką svorį.
Vargas dėl per didelio susijaudinimo
Ilgalaikis susijaudinimas gali atrodyti sėkmingas įvykis, bet tai yra košmaras tiems, kurie yra paveikti priapizmo, kuris atsiranda, kai kraujas negali nutekėti dėl to, kad varpos arterijos yra užsikimšusios.
Ilgalaikį susijaudinimą sukelia pjautuvo pavidalo ląstelių anemija – liga, kuri daugiausia paveikia Afrikos vyrus, kur raudonieji kraujo kūneliai yra pjautuvo formos, o ne apvalios, todėl jie labiau linkę įstrigti varpos viduje, todėl varpa lieka standi ir kieta.
Tokia būklė sukelia skausmą ir jei negydoma greitai, gali sukelti ilgalaikę žalą potencijai.
Ilgalaikis susijaudinimas gydomas vaistų injekcijomis, kurios iš varpos padeda „išvaryti“ kraują.
Sena problema
Dauguma vyrų neturi pagrindo būti susirūpinę dėl savo varpos dydžio, nes mediciniškai tariant, „mikropenis“ apibrėžiamas kaip mažesnis nei 5cm, kas yra labai reta.
Varpos vidutinis ilgis yra 15cm. Jis gali svyruoti nuo 11,5 cm iki 19 cm. Vidutinis ramybės būsenoje varpos ilgis - 9,5 cm.
Sveiko vyro lytinio organo dydis gali šiek tiek sumažėti senėjimo procesu, dėl pasikeitusios kraujotakos ar dėl užsikimšusių kraujagyslių.
Tačiau reguliariai užsiimant seksu, ši problema gali būti išsprendžiama.
