Kad kvapai gali būti labai svarbūs ankstyvosios vaikystės prisiminimai, parodė naujausi švedų mokslininkų tyrimai.
Ankstyvas gebėjimas
Gebėjimas jausti kvapus atsiranda gana anksti.
Daugeliui žmonių atrodo gana lengva atsiminti vaizdus ar garsus. Tokie atsiminimai, arba kitaip – vidiniai vaizdiniai, yra centrinė mūsų mąstymo dalis ir tada, kai esame pabudę, ir ir tuomet, kai miegame.
Įsivaizduoti kvapus dažnam atrodo sudėtinga. Tačiau, pasirodo, kvapus galime įsivaizduoti taip pat, kaip ir vaizdus ar garsus, ir jie taip pat gali būti svarbia mūsų atsiminimų ir sapnų dalimi.
Mokslininkas Artinas Arshamianas Stokholmo universiteto (Švedija) Psichologijos institute iškėlė hipotezes apie tai, kaip kvapai veikia mūsų smegenis. Švedų interneto dienraščiui dn.se jis sakė, kad kvapai labai svarbūs tiems, kurie nori atsiminti vaikystę, nes gebėjimas uosti atsiranda labai anksti.
Uždengta nosis trukdė
Ankstesni tyrimai parodė, kad kai mes įsivaizduojame objektą ar garsą, aktyviai ima veikti tos pačios smegenų dalys, kurios įsijungia ir tada, kai iš tiesų ką nors matome ar girdime.
Gebėjimui įsivaizduoti svarbus ir motorinis aktyvumas. Pavyzdžiui, įsivaizduoti namo ar automobilio vidų bus sunkiau, jei neleisime žmogui judinti akių tuo metu, kai mintyse jis stengsis tai pamatyti.
A. Arshamiano tyrimai atskleidė, kad tas pats yra ir su kvapais. Mokslininkas ištyrė 40 asmenų, kuriems gerai sekėsi įsivaizduoti kvapus ir kurie juos net sapnuodavo.
„Kada užspaudėme tiriamųjų nosis taip, kad jie negalėtų judinti šnervių ir uostyti įsivaizduodami, kaip, tarkime, kvepia rožė ar cigaretė, šiuos kvapus prisiminti pasidarė sudėtingiau“, – pasakojo tyrėjas.
Kas geriau įsidėmi?
Kita tyrimo dalis parodė, kad žmonės, kuriems geriau sekasi mintyse pajusti kvapus, taip pat sugeba tiksliau įvardyti ir lengviau įsidėmėti tikruosius kvapus.
„Paprastai mums, žmonėms, sunku atskirti ir įsidėmėti kvapus iš dalies dėl to, kad kalba ir uoslė ne visai dera tarpusavyje. Tie, kuriems lengviau sekėsi žodžiu apibūdinti kvapus, kaip paaiškėjo, neturėjo jautresnės uoslės, tik geresnį gebėjimą atsiminti tai, ką užuodė“, – komentavo A. Arshamianas.
Į vaikystę grąžino pyragaitis
Mokslininkai pabandė išsiaiškinti ir tai, kaip vadinamieji Prousto prisiminimai padeda aktyvuoti smegenis. Todėl jie ištyrė žmonių, kurių atmintį sužadino kvapai, smegenis.
Rašytojo Marcelio Prousto romano „Prarasto laiko beieškant“ pagrindinio veikėjo vaikystės prisiminimus sužadina madlenos pyragaičio, pamirkyto arbatoje, kvapas ir skonis. Štai kodėl vaikystės vaizdiniai, kurie iškyla mintyse, užuodus tuo metu tvyrojusius kvapus, vadinami Prousto prisiminimais.
„Sukurta daug mitų apie Prousto prisiminimus. Sakoma, kad jie yra labiau spontaniški, emocingi, gyvi ir nukelia mus atgal į praeitį. Mes, mokslininkai, norime sužinoti, kaip tokie prisiminimai, kai juos veikia kvapai, atrodo smegenyse, taip pat, kaip jie atrodo, įvardyti žodžiu“, – pasakojo tyrėjas.
Tyrimai parodė, kad Prousto prisiminimai sužadina tas smegenų dalis, kurios tampa aktyvios, kai išties užuodžiame kvapus.
„Taigi, jeigu atsimename savo gyvenimo epizodą, kai ką nors uodėme, vadinasi, kvapas ir buvo tai, kas leido sužadinti atsiminimus“, – sakė A. Arshamianas.
Vaikystę atsimename uosdami
Mokslininkų gauti smegenų vaizdai parodė, kad jeigu žmogus mena ankstyvą vaikystę, tai yra, pirmuosius dešimt gyvenimo metų, aktyvesnė pasidaro ta smegenų sritis, kuri yra labiau susijusi su kvapo jusle ir mažiau veikia tą, kuri susijusi su kalbos sritimi.
Kai žmogus prisimena vėlesnio gyvenimo epizodus, įvyksta atvirkščiai.
Gebėjimas atsiminti kvapus atsiranda labai ankstyvame amžiuje. Dar kalbėti nelabai mokančių vaikų prisiminimai į atmintį įsirašo kvapais.
Tačiau, kai žmogus išmoksta kalbėti, atmintis tampa labiau semantinė ir mes labiausiai atsimename tai, ką išgirdome.
Priminė vaikystės kamuolį
Tyrimai, per kuriuos aiškinamasi, kaip žmogus sugeba mintyse atkurti kvapus, ne tik suteikia mokslininkams naujų žinių apie mūsų smegenų sandarą. Jie taip pat turėtų padrąsinti tėvus, kad šie leistų vaikams jausti kaip įmanoma daugiau kvapų, nes galbūt tai mažyliams suteiks daugiau atsiminimų.
A. Arshamianas teigė ir pats turintis Prousto prisiminimų. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus ruošdamasis į kelionę jis įpakavo kostiumą į sandarų plastikinį maišą.
„Kai jį atsegiau, pasklido plastiko kvapas, priminęs man apie raudonos ir baltos spalvų paplūdimio kamuolį, kurį turėjau vaikystėje. Dėl to prieš mane iškilo vasara su saule ir jūra aplink“, – prisiminė mokslininkas.
Parengė Giedrė Balčiūtė
