Turime nemažą skaičių priežasčių, ar ne tiesa? Lengva pastebėti, kad stokojantis dėmesio (ar nemokantis atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis?), kelių savirealizacijai nerandantis vaikas skuba pasimesti internete. O čia nedaug kelio ženklų, atsiverianti erdvė begalinė, turime būti atsargūs. Įsivaizduokite, kad eidami tamsiu mišku sutinkate 11 metų vaiką. Ką darysite? „Žinoma, paklausiu, kur jo mama, ir nuvešiu iki miesto“, atsakysite Jūs. Toks pat atsakymas tinka ir interneto platybėse pasimetusio vaiko atveju. Rasti artimų žmonių, ir perkelti vaiko dėmesį į veiklą tikrovės pasaulyje.
Receptas kompiuteriui įveikti
Labai svarbu atstatyti prarastą ar prislopusį ryšį su vaiku. Tai nėra sunku, tiesiog nepamirškite nuolatinių dėmesio ženklų. „Močiutės klausimų“ sąrašėlis visuomet turi būti šalia. „Kaip sekasi?“, „Kas naujo?“, „Kaip jautiesi?“, „Ko toks nusiminęs?“. Klausimų nepakanka, stebuklinga priemone galime laikyti pagyrimus ir padrąsinimus. Įsivaizduokite, kad vaikas yra aktorius, o Jūs režisuojate pjesę. Išmokykite jį būti laimingu, juk tai ir galime vadinti pagrindine tėvų užduotimi.
Sugrąžinkite vaikui norą veikti realybėje. Ne fantazijų ir skaitmeniniame pasaulyje, o tikroje, apčiuopiamoje, rytiniais skrebučiais ir rožių smilkalais kvepiančioje tikrovėje. Pasitelkite pozityvias emocijas ir jutimus. Kuo daugiau teigiamų dalykų, tuo geriau. Kepkite pyragus, dovanokite mažas dovanėles, gerkite mėtų arbatą. Išlaisvinkite vaizduotę, galite dar daug sugalvoti.
Pasak W.Bergman ir G.Huther, labai svarbu, kad vaikas realybėje vėl galėtų patirti tai, ko iki šiol neturėjo:
1. Aiškiai suprantamas taisykles ir struktūras, kurias būtina atpažinti ir jų laikytis, kad galėtum susiorientuoti;
2. Sprendimus, kuriuos gali priimti savarankiškai ir už kuriuos tampi atsakingas, kad taptum pasitikinčiu savimi;
3. Gebėjimus ir mokėjimus, kuriuos turi įgyti, kad pasiektum užsibrėžtą tikslą;
4. Apdairumą, kurį reikia išsiugdyti, kad lydėtų sėkmė;
5. Nuotykius, stebinančias situacijas ir netikėtus įvykius, kuriuos gali išgyventi, taip pat pavojus, kuriuos gali įveikti, kad augtum kaip žmogus;
6. Aiškius pasiekiamus tikslus, kad gyvenimas įgautų prasmę;
7. Pavyzdžius, į kuriuos gali orientuotis, su kuriais gali save tapatinti ir į kuriuos gali lygiuotis, nes jie skleidžia kažką, ko dar neišsiugdei, nepasiekei, bet norėtum ir apie tai svajoji.
Šie autoriai pataria mums nesibaiminti specialistų, įgijus daugiau drąsos nuvesti vaiką pasitikrinti. Niekada negalime žinoti, ar prie kompiuterio nesislepia depresija, galbūt kitos problemėlės, kurias laiku nustatę įveiksime tūkstantį kartų lengviau.
Parengė psichologė Inga Polikevičiūtė
