Kol vieną gražią pavasario dieną atėjo žinia, kad rugsėjo pirmąjį šeštadienį organizuojamas universiteto, kurį baigiau, grupės susitikimas. O į jį, be abejonės, atvyks ir mano pirmoji meilė. Seniai užmiršta ir net nesapnuojama, bet vis dėlto meilė: vaikinukas, kurį pati pamečiau, įžeidžiau, įskaudinau. Pamėginau po dešimties prabėgusių metų į save pažvelgti jo akimis. Pabandžiau įsivaizduoti, kad pamatęs mane, panašią į matroną, jis pagalvos: „Kokia laimė, kad ji laiku nuo manęs paspruko. Kur tokią storulę dabar dėčiau?!“
Ir štai ši mintis sukėlė manyje tikrą revoliuciją. Nutariau iki pirmojo rugsėjo savaitgalio numesti visus 13 priaugtų kilogramų, o jei pavyktų, tai ir dar daugiau. Daviau sau žodį, kad į grupės susitikimą nuvažiuosiu liekna kaip smilga. Ir net nesusimąsčiau, kiek man tai kainuos kantrybės, jėgų ir atkaklumo.
Savo tikslui įgyvendinti turėjau lygiai 4 mėnesius.
Pirmąją savaitę skyriau informacijai rinkti, literatūrai studijuoti. Kai jau prisiskaičiau ir sužinojau tiek, kad nebetilpo galvoje, atsisėdau ir vieną po kitos atmečiau visas strategijas, kurios man atrodė absurdiškos arba neįgyvendinamos: nenorėjau nei misti vien brinkytais ryžiais, nei visą savaitę gerti vien tik gryną vandenį. Pasirinkau man patraukliausią ir senovės lietuvių patikrintą variantą – pasninką. Tačiau iš tradicinio penktadienio perkėliau jį į ketvirtadienį. Mat penktadieniais po savaitės darbų dažnai išvykstame pas senelius ar giminaičius, arba patys sulaukiame svečių, o viešinti, kad pasninkauju, nenorėjau net pačių artimiausių žmonių kompanijoje.
Tuo labiau, kad mama niekada tokio mano nusistatymo nebūtų supratusi ir kuo atkakliausiai būtų reikalavusi paragauti jos keptos anties arba pyragėlių. Taigi, ketvirtadienį paskelbiau pasninko dieną. Kitaip tariant, tą dieną iš tikrųjų ne pasninkavau, bet badavau: nuo pat ryto absoliučiai nieko neėmiau į burną, vien tik gėriau daug negazuoto mineralinio arba paprasto vandens. Nieko nevalgiusi ir eidavau miegoti. Tokiu būdu kartą per savaitę aš atlikdavau 36 valandų trukmės organizmo valymo ciklą (naktis + diena + naktis).
Pirmasis ketvirtadienis buvo labai sunkus. Pagaminusi vyrui ir vaikams pietus ar vakarienę, kuo skubiausiai išėjau pasivaikščioti į lauką ir paprašiau, kad kol grįšiu, jie ne tik pasisotintų, bet ir išplautų indus bei išvėdintų namus (maisto kvapas man žadino apetitą).
Antras ketvirtadienis irgi nebuvo lengvas. Bet aš „pasikalbėjau su savimi“ ir nutariau, kad būtų tiesiog kvaila prieš tai jau ištvėrus vieną ketvirtadienį nuleisti rankas ir pasiduoti pačioje „kovos su kilogramais“ pradžioje. Tuo labiau, kad svarstyklės jau rodė visu puskilogramiu mažiau.
Kiekvienas ketvirtadienis buvo vis lengvesnis ir lengvesnis. Kartą, sulaukus netikėtų svečių, nesusilaikiau ir prisišveičiau kažko labai skanaus. Bet kitą savaitę liepiau sau išpirkti savo silpnumo nuodėmę: padariau du organizmo valymo ciklus: pirmadienį ir ketvirtadienį. Labai savimi didžiavausi.
Iki rugsėjo pradžios tokių ketvirtadienių buvo 17. Kiekvienas iš jų „nusinešdavo“ lygiai po vieną mano antsvorio kilogramą. Kitomis savaitės dienomis valgydavau kaip įprasta. Tiesa, stengiausi mažinti pyragėlių gabalėlius, lioviausi saldinti arbatą, vengiau majonezo, sviesto, grietinės, gėriau daugiau vandens.
Į grupės susitikimą nuvažiavau vilkėdama kūno linijas išryškinančiu odiniu sijonuku ir kiauraraščiu nerta palaidinuke. Neturėjau ko slėpti: numečiau ne 13, o visus 17 kilogramų. Buvau lieknesnė nei studijų metais. Visi apstulbo, kai išdygau tarpduryje. Sulaukiau daugybės komplimentų, jaučiau susižavėjimo kupinus vaikinų žvilgsnius.
Kartu su kilogramais visiems laikams atsisveikinau ir su alergine sloga, kuri kankino mane ne vienerius metus ir vertė nuolat lašinti į nosį visokius cheminius vaistus, kurie menkai padėdavo. Išnyko karpos, bjaurojusios mano rankas, ir putpelės kiaušinio dydžio lipoma.
Tiesa, jaunystės meilė į grupės susitikimą neatvažiavo. Bet aš dėkinga jam už postūmį, privertusį mane pasikeisti. Manau, kad pakito ne tik mano išvaizda, bet ir fizinė bei psichinė sveikata. Todėl visiems, kas nori padailinti savo formas ir pagerinti gyvenimo kokybę, rekomenduoju kartą per savaitę daryti iškrovos (organizmo valymo) dienas.
Jums taip pat pavyko sulieknėti? Žinote efektyvią dietą? Pasidalinkite patirtimi su portalo lrytas.lt skaitytojais. Savo rašinius iki siųskite e. paštu: pramogos@lrytas.lt laiško temoje įrašę „Mano lieknėjimo istorija“.
