Tarp kai kurių paauglių klestinti tendencija taisyklingai maitintis ir išsaugoti vidutinę kūno masę yra gera. Tačiau normali kūno masė būdinga ne visiems paaugliams – brendimo laikotarpiu organizmas į pokyčius reaguoja skirtingai, dažnai būna, kad vieni tik šiek tiek papilnėja, kiti nutunka. O nutukę vaikai dažnai baksnojami ir pašiepiami bendraamžių.
Ne visada nutukęs vaikas bus nutukęs ir suaugęs. Kaip tėvams suvokti, kad tam tikru laikotarpiu vaikas sustorėja, bet nėra nutukęs, tiesiog tai yra toks augimo laikotarpis?
„Jei pastebite, kad vaikas apvalėja, nebūtina iškart pulti į paniką – tai gali būti brendimas, toks jo augimo etapas. Pavyzdžiui, būdinga, kad 6–7 metų vaikai pastambėja, nes tuomet truputį nustoja augti ir kaupia riebalinį audinį. Jei 6 metų vaikas yra nutukęs – jau yra 25 proc. tikimybė, kad jis bus nutukęs ir kai užaugs, o jei nutukęs 12 metų – tikimybė padidėja net iki 75 proc. Jei iki 2 metukų vaikas turi antsvorio – labai maža tikimybė, kad jis bus nutukęs suaugęs. Iki 10 metų amžiaus didėja adipocitų (riebalinių ląstelių) skaičius, o vėliau jie tik kaupia riebalus. Kuo daugiau iki šio amžiaus prisidaugins adipocitų, tuo didesnė rizika, kad vaikas vėliau turės antsvorio problemų”, – sako gyd. D. Pipiraitė.
Ką daryti, kad vaikai nenutuktų? Anot D. Pipiraitės, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kada, kaip ir kuo vaikai maitinasi. Jei tėvams dėl to labai neramu, žinoma, geriausia atvesti pas gydytoją dietologą.
„Tačiau paprasčiau yra pirmiausia pašalinti nereikalingą maistą iš vaiko gyvenimo – apriboti saldumynus, saldžius gėrimus ir netikras sultis, tai tikrai nėra sveika. Gaila, kad vaikai ir paaugliai išvis negeria vandens, o jį gerti rekomenduotume pirmiausia. Taip pat labai svarbu suskaičiuoti kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus. Vaikams turintiems antsvorio, tokią veiklą reikia riboti iki 1 val. per dieną, – rekomenduoja gydytoja dietologė. – Antra, vaikui nereikia prikaišioti ir akcentuoti, kad jis sustorėjo. Juk antsvorį lydinčios komplikacijos vaikams dažniausiai yra depresija ir savigarbos problemos.”
Dažnai tėvai skundžiasi, kad visi vaikai valgo „tas pačias nesąmones” – picas, traškučius, mėsainius, dešrainius, geria „kolas” ir „fantas”.
„Pagrindinis paauglių kraštutinumas – nevalgyti normalaus, visaverčio maisto, – teigia gyd. D. Pipiraitė. – Energijos jie gauna iš saldumynų, nes tai lengvai pasiekiama. Kitas kraštutinumas tai, kad paaugliai visą dieną nevalgo, o vakare ruošdami pamokas nešasi prie kompiuterio kalną maisto ir ryja viską iš eilės tol, kol užmiega. Dar vienas kraštutinumas, kai paaugliai visai nenori kreipti dėmesio į maistą – valgoma bet kas, bet kada, viskas iš eilės – neva man tai nė kiek nerūpi. Visa tai veda tiesiai link nutukimo.”
Kartais, kai nutukusius vaikus susirūpinę tėvai atveda pas gydytojus dietologus, būna ir tragikomiškų situacijų.
„Kai pas mus atveda nutukusius vaikus, tėvams iškart sakome, kad dieta ir taisyklinga mityba turi būti ne vien vaiko, bet ir visos šeimos reikalas, – pasakojo gyd. D. Pipiraitė. – Tragikomiškai atrodo, kai šalia vaiko sėdi du nutukę tėvai ir klausinėja, kodėl jų vaikas nutukęs. Klausiame, ar jums patiems viskas gerai, niekuo nesiskundžiate? „O jo, mums viskas gerai, niekuo nesiskundžiame, mes čia atėjome tik dėl vaiko. Turime ir dar vieną – liesą vaiką, bet čia atėjome tik dėl šito…” – išgirstame. Tuomet jau iškart matyti, kad šeimoje yra diskriminacija, ir vaikui vizitas pas gydytoją dietologą tikrai nepadės. Net ir tuomet, kai vaiko tėvai sveria normaliai, maitintis kartu su nutukusiu vaiku privalu ir tėvams, vaikas neturi jausti diskriminacijos. Taigi, vaiko lieknėjimas – tai visos šeimos projektas.”
Jei tėvai laikytis dietos ir taisyklingos mitybos režimo vers tik vaiką, rezultato nebus. Tokiais atvejais net neverta pradėti gydymo.
Tėvai atsakingi už vaiko mitybą ir auklėjimą. Jei jis bus nuolat ujamas: tu dabar nevalgyk, nes tau dabar ne tai priklauso, o šalia bus kitokio maisto, kurį valgys visa šeima, vaikas gyvens amžiname strese ir dar labiau storės. Taip bus padaryta daugiau žalos, nei išvis jį paliekant ramybėje iki savarankiško gyvenimo periodo – kai užaugs ir subręs, pats nutars, kada ir kaip užsiimti savo mityba ir dietomis.”
Ką daryti, kad šeimoje nebūtų nutukėlių? „Galime pasufleruoti ir tėvams, ir vaikams, – juokiasi gyd. D. Pipiraitė. – Tėvams – atgaivinti tradicijas. Nors pusryčių ir vakarienės laikas turi būti bendras visai šeimai sėdint prie stalo, bendraujant ir lėtai valgant. Padės ir patiesta staltiesė, gražiai padengtas stalas. Nors tai atrodo paprasta ir neįtikima, tačiau būtent tokie paprasti dalykai padės taisyklingai maitintis. Tačiau ne tik tėvai, bet ir vaikai daro įtaką tėvams, tad jei vaikai jau moko tėvus rūšiuoti šiukšles, tai kodėl negali išmokyti ir taisyklingai maitintis? O kaip? Taip, kaip jau minėjau: kartu susėsti už stalo, pabendrauti ir lėtai, gražiai ir sveikai pavakarieniauti.”
