Kartą sugalvojau įsiverti į liežuvį auskarą. Tą padariusi, norėjau ar ne, negalėjau valgyti normalaus maisto beveik savaitę. Mano meniu buvo nebent jogurtai, kitas skystas maistas. Per tą savaitę nukrito 4 kilogramai ir jaučiausi lengviau, rūbai pasidarė laisvesni. Nuo to ir prasidėjo mano lieknėjimo pradžia. Keletą mėnesių maitinausi sveikiau, sportavau 2-3 kartus per savaitę, tačiau po tų kelių mėnesių pamačiau, kad priaugau kelis kilogramus. Tada supykau ir mečiau sportą, pradėjau laikytis griežtesnių dietų. Žinoma, dažnai viskas baigdavosi persivalgymais. Vartojau ir populiarią lieknėjimo priemonę ,,Lida“ . Su tokiais žaidimais numečiau apie 10 kilogramų, tada, atėjus vasarai svėriau 60-64 kg.
Kartą radau straipsnių apie maisto netoleravimo testą ir įkalbėjau mamą, kad leistų man jį pasidaryti. Sumokėjusi apie 1000 litų, gavau testą ir nuo tada labai griežtai laikiausi jo. Atsisakiau miltinių patiekalų (blynų, makaronų, bet kokios duonos ir visko į kur įeina miltai), bet kokių saldumynų, šokoladų, pyragų, tortų, pieno produktų, bulvių. Kiek vėliau pradėjau derinti maistą, pagal maisto derinimo taisykles, taipogi labai griežtai. Tada, per metus, neskaičiuojant kalorijų, o tiesiog derinant maistą man nukrito apie 10 kilogramų, taigi dar kitą vasarą svėriau jau 54 kilogramus.
Vėliau prasidėjo savo sveikatos gadinimo laikas. Sugalvojau dietą sau. Kas rytą išgerdavau tik kavos ir suvalgydavau nemažai medaus, per dieną gerdavau vien sultis ir įvairius skysčius, o pietums suvalgydavau mažą puodelį trintos daržovių sriubos. Tada per 3-4 ,mėnesius man nukrito dar 10 kilogramų, taigi svėriau jau 44 kg. Slinko plaukai, dingo mėnesinės, susirgau mažakraujyste. Mačiau kaip nervinasi mama ir nerimauja aplinkiniai vis klausinėdami ar dar manęs nenupūtė vėjas. Buvau pas psichologą ir dietologus, tačiau jie man nepadėjo.Nesijaučiau tokia liekna kaip buvau vadinama, tačiau man patiko mano kūnas.
Nuo tada jau praėjo 2 metai su puse. Dabar valgau, žinoma, daugiau, tačiau vakarienės vis tiek atsisakau. Yra baimė vėl pastorėti ir vėl sverti tiek, kiek svėriau. Iki šiol nevalgau miltinių produktų, bulvių ar saldumynų, pradėjau tik vartoti kefyrą, rūgpienį ar pasukas. Sveikata susitvarkė, mažakraujystė išnyko, plaukai atsigavo. Esu pastambėjusi ir dabar sveriu 50 kilogramų, mano ūgis – 167 cm, tačiau vis tiek jaučiuosi apvaloka. Noriu vėl sverti 45 kg, nes tada jaučiausi gerai.
Mano problema – persivalgymai, kai kada, nors ir jaučiuosi soti, vis tiek valgau. Kodėl? Nežinau. Gal tiesiog patinka valgymo procesas. Nesėdžiu depresijoje dėl to, kad 5 kilogramai vis nenukrenta, sporto nemėgstu ir sportuoti intensyviai nesiruošiu, visus 30 kilogramų buvau numetusi be sporto ir kūnas atrodė gražiai. Dabar esu geros nuotaikos, džiaugiuosi gyvenimu, jis neatrodo juodas, tačiau mintys visada sukasi apie maistą. Pripažįstu, kad turiu mitybos sutrikimų, tačiau kaip išsigydžiau juos anksčiau (visgi kai svėriau 44 kilogramus aš tiesiog bijojau maisto, virškinimas buvo tragiškai, į tualetą neidavau, bet susitvarkiau viską pati, savais metodais ir natūraliais būdais), tai išsigydysiu juos ir dabar. Viskas eina tik geryn, manau baimė po kurio laiko tikrai dings.
Turbūt tokia lieknėjančių moterų problema – jei jau nusprendei mesti svorį, savo įpročius turi pakeisti visam gyvenimui ir visą laiką rūpintis savo kūnu. Aš tą ir darysiu.
Jums taip pat pavyko sulieknėti? Žinote efektyvią dietą? Pasidalinkite patirtimi su portalo lrytas.lt skaitytojais. Savo rašinius iki siųskite el. paštu: pramogos@lrytas.lt laiško temoje įrašę „Mano lieknėjimo istorija“.
