Lietuvės širdį graikas pavergė vos vienu laišku

2013 m. sausio 21 d. 10:41
Toma Pagojutė („Gyvenimo būdas")
Lietuviška polka geriau už sirtakį – nutarė graikai, dalyvavę savo tautiečio Dimitrio Moisidžio (44 m.) ir klaipėdietės Lauros Kaikarytės (32 m.) vestuvėse Patruose, Vakarų Graikijos administraciniame centre.
Daugiau nuotraukų (1)
Azartišku lietuvių liaudies šokiu graikus išjudino Lauros pusbrolis, Vilniaus mero patarėjas Benas Baltusis, su žmona Laima vestuvių svečius išmokęs suktis rateliu, pinti žilvitį, grandinėlę, trypti ratelį.
Pokylio metu prie lietuvių stalo nuolat prieidavo graikai ir vėl prašydavo įprastą sirtakį pakeisti Beno polka.
Jaunieji prieš porą metų susipažino internetu. Laura, rašydama į pažinčių tinklalapį, savo elektroninio pašto adresą užkodavo – kad nereikėtų mokėti. Tada ji dar nežinojo, kad Graikijos vakaruose, Panachaiko kalno papėdėje, stūkso Klaipėdos dydžio Patrų miestas.
Iš ten į jos pašto dėžutę ir atėjo pirmasis laiškas. Dimitrio nuoširdumas taip užbūrė, kad Laura kitų laiškų nebelaukė ir iš karto ištrynė savo skelbimą.
Pirmasis pasimatymas po trijų susirašinėjimo mėnesių įvyko taip pat internete. Laura ilgai rinkosi drabužius, darė makiažą, o gerklę smaugė jaudulys.
Pasimatymas per „Skype” programą prabėgo kaip akimirka, o po poros mėnesių ji nuskrido į Graikiją.
Dar po pusmečio ten nuskridusi Laura į Lietuvą nebegrįžo. O dar po metų kompiuterio ekrane Laurai ilgiausių metų vestuvių proga linkėjo Klaipėdoje likę tėvai ir vyriausias brolis.
Į Graikiją Laura išsivežė ir darbą. Ji ir toliau vadovauja tarptautinei prekybos įmonei Lietuvoje. Tik čia jokių verslo pietų ir susitikimų – visi darbai persikėlė į kompiuterio ekraną.
Po metų darbo internetu Laura laimėjo stipriausio 2012 metų vadovo apdovanojimą, o įmonei pelnė patikimo partnerio Lietuvoje titulą.
Kas rytą, kai inžinierius Dimitris išeina į darbą, Laura prisėda prie kompiuterio ir tvarko verslo reikalus. Per pertraukėlę išeina į šalia namo esantį sodą, kuriame ir dabar noksta mandarinai.
Arba užlipa į terasą ant namo stogo. Vienoje pusėje matyti snieguotos kalnų viršūnės, kitoje – smaragdinė Jonijos jūra.
Laura puikiai jaučiasi Baltijos paplūdimį iškeitusi į Jonijos jūros pakrantę, nes čia ji maudosi šešis mėnesius per metus.
Kai po darbo sugrįžta Dimitris, jie kartu važiuoja į paplūdimį ir plaukioja. Vanduo yra toks skaidrus, kad kriaukles Laura mato šešių metrų gylyje, o plaukdama ant nugaros grožisi vaizdinga kalnų juosta.
Užaugusi muzikalioje šeimoje Laura Patruose išsyk susirado chorą. Ji dainuoja dukart per savaitę, po kartą eina į tango pamokas ir į milongą – kai šokėjai susirenka kavinėje, užsisako po gėrimą ir šoka tango.
Dimitris tą pačią tango mokyklą lanko jau ketverius metus. Vestuvių svečiams jaunieji pademonstravo, ką išmokę, ir sušoko jausmingą tango.
Dimitris pirmąsyk skrido į Lietuvą jau žinodamas, kad lietuviai pamišę dėl krepšinio. Jis nuo vaikystės taip pat domėjosi krepšiniu – atvykęs lankyti Lauros giminių ir draugų išsyk su jais rado bendrą kalbą.
Į Lauros vestuves susirinko per septyniasdešimt svečių. Aplink – juodos garbanos, išraiškingos nosys ir ryškios lūpos.
Trumpas sukneles apsitempusios jaunos graikės atrodė kaip ką tik nužengusios iš Rubenso paveikslų. Nuotaka pasipuošė anytos dovanotu iš kartos į kartą keliaujančiu vėriniu.
Laurai nereikėjo pakeisti tikėjimo, užteko tuoktis pagal stačiatikių apeigas. Tuoktuvės vyko cerkvėje, priklausančioje didžiausiai ir įspūdingiausiai Graikijos stačiatikių šventovei.
Nuo lietaus po baltu skėčiu besislepiančią nuotaką prie cerkvės atlydėjo brolis. Dimitris Laurą pasitiko šventovės kieme, įteikė jai puokštę baltų rožių ir aidint plojimams abu įžengė į cerkvę.
Įkandin atėję svečiai susėdo ant senoviniais raižiniais puoštų antikvarinių kėdžių, kiti puslankiu apsupo priešais šventiką sustojusius jaunuosius.
Prasidėjo maldos ir giesmės, jaunieji iš krištolinės taurės gėrė raudonąjį vyną, pasikeitė žiedais ir pabučiavo Šventąjį Raštą.
Vestuvių liudininkas jaunųjų galvas papuošė kriauklelėmis ir akmenėliais dekoruotomis, šilko kaspinu sujungtomis karūnomis.
Pasveikinę jaunuosius svečiai gavo po indelį su į akmenėlius panašiais saldainiais, po saują ryžių ir išskubėjo į lauką.
Čia vis dar pliaupė lietus. Sustoję cerkvės terasoje svečiai jaunavedžius apibėrė ryžiais. Graikai laimės linki ypač nuoširdžiai – ryžius meta ne į viršų, o sviedžia į jaunuosius visa jėga.
Juodos Lauros garbanos atrodė kaip apsnigtos. Sutvarkyti Lauros šukuosenos priėję lietuviai išsyk gavo pastabą – ryžiai plaukuose turi likti, nes neša laimę.
Laura svečius vaišino lietuviškais saldainiais ir šampanu. Ši tradicija graikams neįprasta. Drąsiausias buvo popas: „Vaikams”, – iškilmingai ištarė, pasisėmęs pilną saują lietuviškų skanėstų.
Kiek patylėjęs vėl sugrūdo ranką į krepšį. „Vaikams”, – užtikrintai pakartojo, o milžiniška sauja saldainių vėl pranyko jo apdaro klostėse.
Į tradicinę vestuvių puotą iš pradžių susirenka svečiai. Po kiek laiko pasirodžius jauniesiems aidi plojimai, skamba pasigėrėjimo šūksniai, pasigirsta sirtakio garsai.
Jaunavedžiai sėda prie pailgo stalo. Iš vienos pusės tėvai, iš kitos – liudininkas su šeima.
Jokių tostų, linkėjimų, žaidimų. Niekas nepilsto vyno ir neragina išgerti, kiekvienas savimi pasirūpina pats, nekreipdamas dėmesio į tuščią kaimyno taurę.
Vakaro kulminacija – burtai, kurie turi padėti nuspręsti, kuri Lauros draugė ištekės kitąmet. Už Lauros nugaros išsirikiavo penkios graikės ir Justina – draudimo brokerė iš Lietuvos.
Jaunoji metė puokštę, ji palietė į priekį išsiveržusios lietuvaitės rankas ir įkrito tiesiai į tamsiaplaukės graikės glėbį.
Graikė Afanasija krykštavo iš laimės tarytum laimėjusi „Mis visata” karūną, o puokštės nepagavusi Justina nenusiminė – jos vardą prieš vykdama į cerkvę Laura užrašė ant savo batelio pado.
Graikai tiki, kad taip jaunoji prišaukia vardo savininkei didžiulę meilę ir vestuves.
Šokiai užtruko iki ryto. Kitą dieną sugrįžę į jaunųjų namus ant komodos pamatėme liudininko dovanotas karūnas, grafiną vynui, taurę ir žvakę.
Po Kalėdų eglute gulėjo vestuvių dovanos – jas svečiai atnešė prieš šventę. Kai kurie net į rankas nedavė, o tiesiog paliko prie durų.
Susėdome prie graikiškais patiekalais ir vynu nukrauto stalo. Netrukus prisijungė kitame namo aukšte gyvenanti Dimitrio mama, iš gretimo namo atskubėjo dėdienė ir pusbrolis.
Iškilo prisiminimai iš vaikystės, skambėjo lietuviškos istorijos. Mūsų pasakojimus Laura vertė naujiesiems šeimos nariams – per metus ji puikiai išmoko graikų kalbą.
Nugriaudėjo perkūnija, į langą barbeno lietus, jauniesiems žadantis ilgą ir turtingą gyvenimą.
Laura KaikarytėPatraiJonijos jūra
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.