Vilniečiai muzikai Rubinai – darnus duetas ir scenoje, ir namuose. Bet dėl to reikėjo abiem gerokai pasistengti.
„Įprasta, kad grįžęs namo persirengi – apsivelki chalatą, apsiauni suplyšusias šlepetes. Net eidamas į parduotuvę pasipuošdavau labiau negu būdamas namuose.
Vienų namuose mūvėtų šortų labai nenorėjau išmesti, bet Agnė įkalbėjo jų atsikratyti”, – prisipažino D.Rubinas, kuris jau neabejoja, kad norint būti laimingiems reikia mokytis laimę kurti patiems.
A.Doveikaitė-Rubinė mano, kad jai pasisekė, jog prieš dvejus metus šeimą sukūrė su Danieliu. Mat su juo galima apie viską pasikalbėti ir išsiaiškinti nesklandumus. Gal todėl juodviem pavyksta išvengti santykių krizės.
D.Rubinui santuoka su Agne – antroji.
Vyras jau yra išmokęs kai kurias bendro gyvenimo pamokas.
Viena jų – darbo rūpesčių neparsinešti į namus.
Jeigu anksčiau kas nors Danielį sunervindavo darbe, grįžus namo jo nuotaika būdavo prasta.
Dabar jam tokios situacijos atrodo juokingos – vyras pasimokė, kad ant brangaus žmogaus negalima numesti darbo šiukšlių.
D.Rubino santykiai su Agne klostosi kitaip negu pirmojoje šeimoje. Juodu išmoko vienas kito atsiprašyti ir susitarti.
„Pagaliau radome būdą, kaip sutarti dirbant kartu.
Namuose esame vyras ir žmona, o scenoje – tik partneriai.
Kai nusistatėme tokius santykius, barnių neliko. Juk dėl muzikos kyla įvairių ginčų, todėl gali susidaryti nuomonė, kad žmona manęs neklauso, vadinasi, nemyli”, – apie sceninio dueto taisykles pasakojo D.Rubinas.
Jam pritarė ir žmona: „Dirbdami išsakome vienas kitam pastabas dėl to, kad tobulėtume.
Tai nereiškia, kad vienas kito nemylime ir norime įskaudinti. Manau, šią pamoką išmoko daugelis scenos porų.”
Koncertuodami Rubinai įsitikino, kad ir klausytojai jaučia jų šeimos darną. Jiems būtų sunku grojant nuslėpti, kad juodu – pora, nes žiūrovai pastebi šiltus jų žvilgsnius.
„Dirbame kaip du profesionalai, tačiau mus vienija ir bendrumo jausmas. Tai publika mato.
Dėl to jaučiamės išskirtiniai”, – tvirtino D.Rubinas.
Lengvai ryšį su klausytojais mezganti pora nepalieka abejingų.
„Po vestuvių pajutome norą muzikuoti kartu.
Juk muzika – tai jausmai. O šeima – irgi jausmai. Todėl jaučiamės dukart laimingesni”, – patikino A.Doveikaitė-Rubinė.
Kas jūsų šeimoje groja pirmuoju smuiku?
„Visada viską darome kartu”, – tikino žmona.
Jie netgi kartu tvarko butą. Agnė valo dulkes, o Danielis plauna grindis. Valgį ruošia tas, kuris turi daugiau laiko.
Iš pradžių Danielis dažniau sukdavosi prie viryklės, nes Agnė būdavo labiau užsiėmusi – mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aspirantūroje ir dirbo.
Pastaruoju metu moteris pajuto suradusi gyslelę kulinarijai. Dabar ji dažniau prie viryklės pakeičia vyrą.
Rasti antrąją pusę prilygsta loterijai, o jos sėkmė priklauso nuo aukštesniųjų jėgų. Apie tai ne kartą susimąstė Rubinai, kurių gyvenimo gijos, pasirodo, jau seniai driekėsi greta.
Mokydamiesi M.K.Čiurlionio menų mokykloje Agnė ir Danielis vienas kito nepastebėjo, nes jis buvo dvyliktokas, o ji – tik antrokė.
Būsimasis kontrabosininkas D.Rubinas jau ruošėsi atsisveikinti su menų mokykla, kai A.Doveikaitė dar tik buvo pradėjusi mokytis griežti smuiku.
Tik išlikusi viena nuotrauka, daryta per Paskutinio skambučio šventę, liudija, kad juodu atsitiktinai buvo susitikę mokyklos kieme ir nusifotografavo tarp būrio moksleivių.
„Nė vienas mūsų net neprisiminėme šios situacijos, bet neseniai varčiau mokyklinių laikų albumą ir jame aptikau tą nuotrauką”, – pasakojo D.Rubinas.
A.Doveikaitė-Rubinė taip pat negalėjo patikėti likimo pokštu: „Net savo mamos paklausiau, ar tikrai toje nuotraukoje esu aš?
Kaip galėjo nutikti, kad šalia manęs – Danielis?”
Jų keliai prasilenkė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurią Danielis baigė gerokai anksčiau negu Agnė.
Tačiau nematoma likimo gija smuikininkę ir kontrabosininką tarsi vedė už rankų.
Garsus smuikininkas Vilhelmas Čepinskis 2004 metais, sukvietęs jaunus muzikantus, įkūrė styginių ansamblį „Camerata Klaipėda”.
Čia susiliejo Agnės ir Danielio keliai, bet juodu vienas kitam simpatijų nejuto. Be to, D.Rubinas jau buvo vedęs.
Kontrabosininkas daug dirbo – griežė ir ansamblyje „Camerata Klaipėda”, ir Baltijos šalių jaunimo orkestre „Kremerata Baltica”.
2006-aisiais iširo Danieliaus pirmoji šeima.
Tais pačiais metais A.Doveikaitė buvo pakviesta dalyvauti orkestro „Kremerata Baltica” perklausoje. Tuomet smuikininkės klausėsi visi muzikantai.
Nors Agnė griežė nepriekaištingai, Danieliui kirbėjo keista mintis: „Kad tik jos nepriimtų į orkestrą.”
Pasaulinio garso smuikininkas ir orkestro vadovas Gidonas Kremeris, A.Doveikaitei nepateikęs jokių klausimų, ją priėmė į tarptautinį – iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos muzikantų suburtą – kolektyvą.
Gal D.Rubinas manė, kad kolegos susipeš dėl dailios smuikininkės dėmesio?
„Matyt, jau jutau, kad mano gyvenimas netrukus gali pasikeisti”, – neslėpė D.Rubinas.
Juodu artimiau pradėjo bendrauti išvykę į gastroles, nes tekdavo kartu praleisti daug laiko.
„Pastebėjome vienas kitą vienu metu”, – apie kilusią abipusę simpatiją prasitarė Agnė.
„Kremerata Baltica” gastrolės užsienyje užtrunka mėnesį ar pusantro. Muzikantai drauge būna nuo ryto iki vakaro: įsikuria viešbutyje, sėda prie vieno stalo pusryčiauti, vyksta į koncertus vienu autobusu.
Gastrolėse orkestras tampa kaip šeima, nes gyvena vienu ritmu. O nuolat bendraujant su tais pačiais žmonėmis mezgasi ir artimos pažintys.
„Mūsų kolektyvas draugiškas. Nors jame visko nutinka kaip ir kiekvienoje šeimoje, tačiau kiekvienas jaučiame palaikymą”, – sakė smuikininkė.
„Jeigu jūsų jausmai būtų likę be atsako, ar būtumėte dėl nelaimingos meilės palikusi orkestrą?” – paklausiau moters.
Ji nuoširdžiai nusijuokė ir ramiai atsakė: „Nebuvo net kilusi mintis, kad nesulauksiu atsako. Mūsų santykiai klostėsi natūraliai – be didelių pastangų.”
D.Rubinui taip pat nereikėjo įnirtingai kovoti dėl šviesiaplaukės smuikininkės širdies.
Orkestre „Kremerata Baltica” dirba daugiau moterų negu vyrų, todėl vyrai turi daugiau galimybių pasirinkti.
„Per ilgą laiką muzikantai jau buvo pasidaliję įtakos sferomis ir simpatijomis.
Orkestras – didelė šeima, iš kurios susikūrė kelios orkestrantų šeimos”, – pasakojo keturiolika metų „Kremerata Baltica” griežiantis D.Rubinas.
Dažnai tarnybinius romanus lydi kolegų apkalbos. Tačiau D.Rubinas ir A.Doveikaitė negirdėjo jokių piktų liežuvių plakimo, matyt, dėl to, kad orkestrantams buvo įprasta matyti besiporuojančius muzikantus.
Niekas nenustebo, kai prieš trejus metus ant A.Doveikaitės rankos suspindo sužadėtuvių žiedas. Jį Danielis mylimajai įteikė namuose ankstų vasaros rytą.
Neįprastą piršlybų laiką nulėmė tai, kad tik paryčiais juodu grįžo iš orkestro gastrolių Estijoje.
Naktį važiuodami autobusu orkestrantai šventė Agnės gimtadienį. O parvykusi į namus jubiliatė nė nenujautė, kad taps sužadėtine.
Ji ruošėsi eiti miegoti, tačiau išvydo, kad Danielis staiga apsivilko fraką. Vyras priklaupė ant kelio ir mylimajai ištiesė baltojo aukso žiedą su briliantais.
Jis Agnei žiedą su rubinu ketina padovanoti kada nors vėliau.
Vyras neabejojo, kad sužadėtuvių simbolis turėtų būtinai būti papuoštas balsvais briliantais.
Kraujo spalvos rubinas – pernelyg ryškus, nejaunatviškas akmuo.
„Rubinas puošia mano pavardę”, – pasidžiaugė A.Doveikaitė-Rubinė.
Dažniausiai muzikų nuo mažens apsupti Agnė ir Danielis nė neįsivaizdavo, kad galėtų surasti antrąją pusę ne iš klasikinės muzikos pasaulio.
„Mūsų darbas – kaip šokėjų ar sportininkų. Juk nuolat nuo mokyklos laikų gyvenome uždaroje aplinkoje.
Kadangi daug repetuojame, koncertuojame, vykstame į gastroles, nelieka laiko žvalgytis kitur ir ieškoti pažinčių”, – susipynusia profesinės ir asmeninės lemties tikimybe įsitikino smuikininkė.
Tačiau mokydamiesi M.K.Čiurlionio menų mokykloje ir Agnė, ir Danielis buvo užsiplieskę mesti muziką, nes turėjo kitokių svajonių.
Agnė mėgo šokti, todėl būdama paauglė svajojo tapti šokėja. Danielis nuo mažens norėjo būti gydytojas, bet tėvai jį įsivaizdavo muzikantu.
Mama nupirko akordeoną, kad sūnus mokytųsi groti ir linksmintų į namus atėjusius svečius.
Paisydamas tėvų troškimo jis pradėjo lankyti ir menų mokyklą – iš pradžių mokėsi griežti violončele, po to – kontrabosu.
Jeigu Agnė ir Danielis būtų sekę paskui savo svajones, vargu ar būtų kada nors susitikę.
Bet D.Rubinas tiki likimu – kam lemta, tas pro šalį nepraeina.
„Gal su Agne būčiau susitikęs televizijos šokių projekte „Šok su žvaigžde”? Jei būčiau studijavęs mediciną, dabar jau būčiau garsus chirurgas ir tikrai eičiau mokytis šokti”, – iš staiga sukurto gyvenimiško scenarijaus prapliupo juoktis D.Rubinas.
Abi žmonos – smuikininkės
D.Rubinas pirmąsyk vedė smuikininkę Eglę, su kuria susipažino tuomečiame Vilniaus orkestre.
Kontrabosininkas su pirmąja žmona griežė ir dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamame Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre. Tačiau duetu nėra groję.
Tuo metu juodu buvo susitelkę į vaikų auginimą, o muzikinis gyvenimas apsiribojo tik darbu.
Eglė ir Danielis susilaukė dukters, kuriai dabar keturiolika metų, ir sūnaus, kuriam dešimt metų. Atžalos seka tėvų pėdomis – mokosi M.K.Čiurlionio menų mokykloje.
„Su Danielio vaikais gerai sutariu. Smagu, kad jie yra labai geranoriški”, – sakė savo atžalų dar neturinti A.Doveikaitė-Rubinė.
