„Patogiausias, greičiausias ir pigiausias – elektroninis paštas ir interneto socialiniai tinklai. Jie tikrai tam tinka ir reikia naudotis šiomis patogiomis galimybėmis.
Be kas yra šventė? Šventė yra tai, kas nekasdieniška, ypatinga, jautru.
Tokias emocijas padeda sukurti sveikinimai, turintys stiprų emocinį tekstą ir kontekstą, sukuriantys ritualą.
Ranka užrašytas nuoširdus tekstas ant kruopščiai parinkto atviruko, rastas pašto dėžėje, – toks sveikinimas atsiduria garbingiausioje ir matomiausioje namų vietoje.
Gal verslo pasaulyje tokie popieriniai sveikinimai ir nebūtini, bet privačioje aplinkoje turėtų atgimti”, – sakė Kalbos ir komunikacijos centro (KKC) direktorė, humanitarinių mokslų daktarė Asta Kupčinskaitė-Ryklienė.
Ji patarė jau dabar sudaryti sąrašą, ką norėtumėte per šventes pasveikinti.
Tegul ten atsiduria ne tiktai artimieji ir geriausi draugai, bet ir tie, kurie jums kažkada buvo svarbūs.
Pavyzdžiui, jūsų mylimiausia mokytoja, dėstytoja, vaikystės ar studijų draugai, tolimesni giminaičiai.
Nesvarbu, kad daug metų jiems nesiuntėte sveikinimo ar apskritai nebendravote.
Imkite ir nusiųskite sveikinimą šiemet. Nes nėra žmogaus, kurio tai nenudžiugintų.
Daug ir įvairūs adresai
A. Kupčinskaitė-Ryklienė įsitikinusi, kad elektroninis atvirukas taip gali būti išskirtinis ir nuoširdus, jei sumaniai sukurtas, parengtas įsimenantis tekstas. O įvairių techninių galimybių elektroninis sveikinimas turi gerokai daugiau nei popierinis.
Elektroninis sveikinimas ir jame esantis paveikslėlis, filmukas ar žaidimas gali būti persiunčiamas daugybei gavėjų.
„Žinoma, persiunčiamas sveikinimas netenka dalies asmeniškumo.
Gali nutikti, kad net visai nežinomas žmogus ar įmonė gaus jūsų sveikinimą ir galbūt pasidomės, kas čia tokie taip smagiai sveikina.
Jeigu jūsų sukurtas elektroninis sveikinimas keliauja iš vienų gavėjų pas kitus, tai tik rodo, kad sugebėjote pasakyti kai ką įdomaus, smagaus, šventiško.
Dažnai pasitaiko, kad iš skirtingų žmonių gaunama sveikinimų su visiškai tuo pačiu tekstu. Nemanau, kad tai blogai, juk svarbiausia – pasveikinti”, – teigė pašnekovė, internetinės kalbos tyrimo Lietuvoje pradininkė.
Rašykite be klaidų
Žinoma, ir sveikinimo siuntėjui, ir gavėjui smagu gauti būtent jam skirtą, originalų sveikinimą. Kaip tokį sukurti?
A. Kupčinskaitė-Ryklienė patarė pirmiausia būti nuoširdiems.
Jei jau siunčiate kam nors sveikinimą, vadinasi, norite nudžiuginti.
Kodėl? Ar jus sieja kokie nors smagūs vaikystės prisiminimai, drauge nuveikti darbai, gal esate dėkingi. Būtent tai ir parašykite.
„Jei pasirinkote atviruką, kuriame jau išspausdintas tekstas, sušildykite jį įrašais ranka.
Įrašykite vardą, linkėjimą, pasirašykite”, – patarė ji.
Įmonės dažniausiai klientams ar partneriams siunčia vienodus atvirukus su vienodu tekstu, bet taip pat svarbu prierašai ranka: kreipinys vardu arba vardu ir pavarde į adresatą, visų darbuotojų arba tų, kurie su tam tikru klientu bendrauja, parašai.
„Kalėdos, Naujieji metai – rašoma didžiąja raide. Naujieji, tik pirma raidė didžioji. O santrumpa „šv.” neįeina į šventės pavadinimą, todėl rašoma mažąja raide.
Pastaraisiais metais linkstama šios santrumpos visai atsisakyti”, – darsyk priminė taisykles A. Kupčinskaitė-Ryklienė.
Humoras – nelengvas žanras
A. Kupčinskaitei-Ryklienei gražūs tie sveikinimai, kur trumpos tradicinės frazės „Linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų” arba „Linksmų švenčių” papildomos linkėjimu, prisiminimu, citata, eilėraščio posmu.
Beje, citatos nebūtinai turi būti tokios, kur tiesiogiai įvardijamos Kalėdos ar Naujieji metai. Puikiai tinka citatos ar šiaip mintys apie laiką, gyvenimą, bendravimą, meilę, džiaugsmą, susitikimus, norus ir svajones.
Cituojamą tekstą reikėtų parinkti atidžiai, kad jo gavėjui nekiltų nešventinių asociacijų: atkreipkite dėmesį ne tik į eilėraščio prasmę, bet ir į žodžių skambesį, jų keliamą nuotaiką.
„Yra tekę gauti ir patiems kurti klientams sveikinimus, susijusius su jų veikla, įvardijant ją per įvairias sąsajas.
Be abejo, šventinis sveikinimas neturėtų atrodyti ar skambėti kaip įmonės reklaminis lankstinukas.
Sveikinimai gali būti ir humoristiniai. Bet tai nelengvas žanras. Jei pavyksta atrasti smagią idėją, perteikti ją sklandžia fraze – puiku, bet tuomet dar svarbu, kad ji derėtų ir su atviruko ar elektroninio sveikinimo dizainu”, – sakė KKC vadovė.
A. Kupčinskaitė-Ryklienė nepatarė kopijuoti kičinių tekstų, tokių kaip: „Pakelkime šampano taures...”, „Išeina metai...”, „Sušilkime prie žmogiškumo – šv. Kalėdų laužo. Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi...” ir panašiai.
Rašykite paprasčiau ir nuoširdžiau.
Jei siunčiate sveikinimą elektroniniu paštu, reikės ne tik parašyti tekstą, bet ir parinkti paveikslėlį.
Čia irgi galite būti originalūs: panaudokite kokią nors savo darytą nuotrauką. Galbūt tai bus eglutė, kurią ką tik papuošėte, o gal apsnigta tvora ar jūsų vaikystės kadras, kur vilkėdami zuikučio ar voverytės kostiumą širdingai deklamuojate eilėraštį Kalėdų Seneliui.
„Renkant kadrą ateis ir mintis, ko palinkėti”, – patarimais dalijosi A. Kupčinskaitė-Ryklienė.
Brangesni – be teksto
Kalbinti didžiųjų prekybos tinklų atstovai tvirtino, jog kalėdinių ir naujamečių atvirukų parduodama stabiliai jau keletą metų, o kai kur net ir daugiau.
Pernai daugiausia buvo nupirkta pigiausių – 0,35–0,48 Lt kainuojančių mažų dovanų atvirukų, antrojoje vietoje – 3–4 litus kainuojantys dvigubai perlenkti atvirukai su voku.
Atvirukai su jau įrašytu sveikinimo tekstu vis dar populiaresni už tuos, kuriuose linkėjimus reikia surašyti ranka patiems.
„Pastebima tendencija: jeigu pirkėjas renkasi brangesnį atviruką, jis pageidauja mažiau teksto arba išvis nori pats jį įrašyti”, – sakė Olga Malaškevičienė, prekybos tinklo „Maxima” atstovė ryšiams su visuomene.
Kaip ir kasmet, šiemet popierinių atvirukų įvairovė labai didelė. Sau tinkamus gali atsirinkti tiek vaikai, tiek skirtingą skonį turintys suaugusieji – vieniems norisi daugiau blizgučių, kitiems subtilesnių spalvų ar užburiančių žiemos vaizdų. Kainos siekia nuo 0,35 iki 15,99 lito.
Viena įdomesnių naujienų – sparčiai visoje Europoje ir mūsų šalyje populiarėjantys atvirlaiškiai su pašto ženklu.
Bet dar ne visi juos pastebėjo ir suprato, kad perkant tokius atvirukus nereikia pašto ženklo.
„Per pastaruosius metus atvirukų kainos nesikeitė, tiesiog atsirado daugiau skirtingų formų, tekstūrų ir dizainų.
Pavyzdžiui, šiemet turime angelo formos atvirukų, kurių nebuvo pernai.
Taip pat šių metų naujiena – spalvoti vokai atvirukams”, – teigė Raminta Stanaitytė-Česnulienė, „Rimi” prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė.
Svarbiausia – turinys
Dailininkė ir pasakų vaikams rašytoja Sigutė Ach patarė atviruką ir voką derinti apsirengimo principu.
„Įsivaizduokite, jog atvirukas – suknelė, o vokas – bateliai.
Taigi jei suknelė prabangi, prie jos reikia ir atitinkamų proginių batelių, ir atvirkščiai.
Kokį atvirukui voką pasirinkti, dabar neturėtų būti problema, nes daugelis atvirukų gamintojų apie tai pagalvojo ir savo gaminius parduoda su priderintu voku”, – sakė S. Ach.
Ji pabrėžė, kad sveikinant savo artimą, brangų žmogų svarbiausia yra ne forma, o turinys.
Tai turi būti tikrojo nuoširdumo, kurio taip visiems reikia, reikalas.
Juk skirtingai reaguosite gavę, pavyzdžiui, brangų, 50 litų kainuojantį autorinį rankų darbo atviruką, kuriame nebus ranka įrašyta jokių žodžių, tad spėliosite, ką jį įteikę žmonės tuo norėjo pasakyti.
Ir visai kitaip nuteiks elektroniniu paštu draugės ar draugo atsiųstas tik jums skirtas asmeniškas laiškas, kuriame nuoširdžiai bus pasidalyta judviejų bendrais prisiminimais ar ten puikuosis unikalus, niekur neregėtas vien tik jums skirtas tekstas.
„Manau, kad pasveikinti tinka visi metodai, tiek modernūs, tiek klasikiniai.
Kuo jų daugiau, kuo įvairesnės formos – tuo geriau.
Pavyzdžiui, viena mano draugė kartu su dukrele kasmet, baigiantis metams, sukuria po naują pasaką. Ją kompiuteriu išspausdina ant paprasto balto popieriaus ir išsiunčia visiems su atviruku arba be jo.
Tarsi ir nepasveikina, nepalinki nieko, o tik kažką paseka. Tai taip miela ir nuoširdu.
Tie, kurie nemoka kurti pasakos, juk gali išsiųsti mėgstamą eilėraštį ar frazę”, – kalbėjo žinoma menininkė.
S. Ach savo artimuosius ir draugus sveikina tik su savo pačios pagamintais atvirukais.
Juos S. Ach gamina seniai, nuo mokyklos laikų.
Kai mokykla mokinius paleisdavo žiemos atostogų ir mama leisdavo ilgiau pavakaroti, S.Ach pridarydavo atvirukų ir jų pakuočių visai giminei. Tam reikėdavo tik popieriaus, dažų ir tušo.
„Mano Kalėdos labai kalėdiškos – su žvaigždėmis, sniego pusnimis ir namu su apsnigtu stogu.
Popieriniai atvirukai, ta senoji sveikinimų forma, nemanau, kad išnyks, o tik įgaus naujos patirties.
Juk ateis laikas, kai ir į dabar populiarų elektroninį atviruką – keistą ir šaltą – žvelgsime kaip į kažką sena.
Svarbiausia – kad tik nedingtų tas noras sveikinti.
Ir visai nesvarbu, kada tai padarysite: iš anksto, per pačias šventes ar jau po jų. Niekada nebus per vėlu”, – šypsodamasi kalbėjo S .Ach.
Gražias tradicijas atranda ir jaunimas
Aurelija Jonušaitė, bendrovės Lietuvos pašto atstovė spaudai:
„Kiekvienais metais prieš Kalėdas ir Naujuosius metus pašto darbuotojų krūvis išauga 3–4 kartus, palyginti su įprastu mėnesiu.
Nors informacinės technologijos vis labiau populiarėja, nemažėja žmonių, siunčiančių sveikinimus ant ranka užrašytų atvirukų ir atvirlaiškių. Ir tai jie daro ne dėl to, kad neturi kitokio būdo atsiųsti žinią būdami toli, bet ir todėl, kad tai labai asmeniška ir parodomas didesnis dėmesys.
Šios tradicijos – pasveikinti artimus žmones ir padaryti jiems staigmeną siunčiant sveikinimą ar dovanėlę paštu – nepamiršta ne tik vyresnio amžiaus žmonės.
Šį būdą iš naujo atranda ir jaunimas, kurio vis daugiau giminaičių ir draugų išvyksta gyventi į užsienio šalis.
Taigi vis daugiau žmonių atsigręžia į tai, kas tikra. Juk ranka užrašydami atviruką, dėdami jį į voką, parinkdami pašto ženklą, parodome, kad įdedame ir nemažai pastangų. Tad toks sveikinimas – kur kas asmeniškesnis ir šiltesnis linkėjimų perdavimo būdas, turintis išliekamąją vertę.
Lietuvoje laiškai gyventojus pasiekia vidutiniškai per 1–2, o į užsienį, nelygu šalis, keliauja šiek tiek ilgiau – 2–5 darbo dienas.
Pristatymo laikui įtakos neturi tai, ar siunčiamas atvirlaiškis, ar atvirukas su voku. Greičiau pristatomos pirmenybinės siuntos. Siuntos (laiško) kaina priklauso nuo svorio ir šalies, į kurią siunčiama. Pavyzdžiui, nepirmenybinį ir neregistruotą iki 20 gramų sveriantį laišką siųsti Lietuvoje kainuos 1,35, į Didžiąją Britaniją – 2,15, o į JAV – 2,45 lito.
Kad laiškai ir siuntiniai šventiniu laikotarpiu greičiau pasiektų gavėjus, reikėtų juos išsiųsti kuo anksčiau – likus bent savaitei, o geriausia – dviem iki švenčių. Jei laiškas keliaus į tolimas šalis, pavyzdžiui, Argentiną, Braziliją ar Kiniją, jį patartina išsiųsti dar anksčiau.
Prieš išsiunčiant laiškus ar siuntas reikėtų pasitikrinti, ar teisingai užrašytas gavėjo adresas, pašto kodas, ar siuntoje nėra draudžiamų siųsti daiktų.
Svarbu neužmiršti, kad Kalėdos ir Naujieji metai švenčiami visame pasaulyje, tad tuo metu kelis kartus darbo krūvis būna išaugęs ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių paštuose.
Šiemet Lietuvos paštas išleido specialiai šventėms skirtus du atvirukus su jau išspausdintais pašto ženklais. 1,35 lito kainuojantis skirtas siųsti Lietuvoje, o 2,45 lito vertės – į užsienio šalis.”
