Šį namą savo rankomis pastatė viena Dormantė. Tai buvo dovana jos jaunystės meilei žydui Jurgiui, kuris po daugiau nei trijų dešimtmečių iš Izraelio grįžo pas ją į Lietuvą.
Laukdama, kol Jurgis atvažiuos, moteris Gojaus kaime, Trakų rajone, pamiškėje, dvi vasaras lipdė sienas, o stogą padėjo užkelti draugai.
Saulei pašvietus, namo sienose suspindi buteliai ir stiklo šukės. Viduje – keletas senoviškų baldų, nedidelė krosnelė, o pastogėje – lova.
Prieš ketverius metus, lapkričio pabaigoje, Gojuje Jurgis rado ne tik pastogę, bet ir Dormantės nulipdytą kaminą bei besikūrenančią nedidelę krosnį. Moteris pasirūpino ir tuo, kad ji, kaip keramikė, neliktų be darbo.
Kartu su bičiuliu iš Japonijos pasistatė vienintelę Lietuvoje japonišką anagamos krosnį.
Dabar jie kartu su Jurgiu lipdo įvairius indus, žvakides ir žiedžia japoniškoje krosnyje.
„Didelė laimė, kad mes kartu čia norime būti, nes jeigu Jurgis norėtų gyventi mieste, jau būtų kančia”, – ramiai svarstė Dormantė.
Nuošaliame vienkiemyje Rokiškio rajono Meldeikiškio kaime gyvenantis Vytautas Januškevičius (67 m.) su bendraamže žmona Danute nuolat savo kieme sulaukia net visai nepažįstamų žmonių. Atvykėlius domina iš stiklo butelių sumūrytas namas.
Panevėžiečiai Januškevičiai į kaimą Rokiškio rajone atsikraustė 1992 metais. Vienkiemyje jie rado krūvas stiklinių butelių nuo vyno, degtinės, šampano. Darbščiam vyrui kilo mintis iš jų pasistatyti namą.
„Juk stiklas – puiki ilgaamžė statybinė medžiaga”, – įsitikinęs neįprastą statybinę medžiagą savo būstui pasirinkęs buvęs bokso treneris.
Prieš pradėdamas statybas vyras pradėjo rinkti ir į sodybą gabenti tuščius stiklinius butelius, nes kartu su sodyba paveldėtų butelių būtų neužtekę.
Vyras savo svajonių namą statė maždaug dešimtmetį.
Dviaukščio namo lauko sienas jis sumūrijo iš butelių, dugnais atsuktų į išorę, už jų paliko oro tarpą, kurį vėliau užpildė spaliais, o vidines sienas sumūrijo iš plytų.
Butelinės sienos yra maždaug pusės metro storio. Saulutei pašvietus, butelių stiklas greitai įkaista ir namo vidus sušyla.
Nors jau prieš porą metų uždengtas namo stogas, Januškevičiai jo vidaus neįsirengė ir į jį neįsikraustė. „Mes jame ir negyvensime”, – paaiškino vyras. Jis tikisi, kad šiame name galbūt kada nors apsigyvens jo 40-metis sūnus, valgantis emigranto duoną Didžiojoje Britanijoje.
Stiklinius butelius V.Januškevičius panaudojo ir statydamas ūkinį pastatą. Iš viso trijų pastatų apdailai išradingas vyras sunaudojo daugiau nei 60 tūkst. butelių.
Belangė patalpa po žeme, virtuvė, svetainė, miegamasis. Tokioje 15 kvadratinių metrų ploto žeminėje Sližių kaime (Biržų r.) jau daugiau nei du dešimtmečius gyvena ūkininkas Juozas Užkurėlis (61 m.) su žmona Genovaite (43 m.). Čia užaugo ir trys jų vaikai.
Sunku įtarti, kad nuo kelio matoma prie žemės prigludusi lentinė pašiūrė su aukštu kaminu yra kieno nors namai.
Sutuoktiniai svajojo apie namą, kuris forma primintų iš kosmoso nusileidusį ateivių laivą.
Bet kol kas gyvena rūsyje, nes neturi pinigų statyboms. Genovaitė atsargiai išvyniojo drobę, ant kurios Juozas dažais prieš daugelį metų nupiešė būsimą namą.
„Čia, į mano gimtinę, atsikraustėme 1990-aisiais. Rankomis kasiau duobę, pats išliejau pamatus. Jie kartu buvo ir rūsio sienos. Nusprendėme kuriam laikui jame įsikurti. Nesitikėjome, kad tai užtruks net du dešimtmečius.
Vidų įrengiau pats, pasigaminau nestandartinius baldus. Juk ne bet ką pastatysi apvaliame kambaryje. Būsimas namas bus apvalus, todėl tokį suprojektavau ir rūsį”, – yra pasakojęs šeimininkas.
Įžengus į vidų nustebino tvarka. Nedidelio kambario centre įrengta krosnis. Nuo jos į lauką kyla aukštas metalinis kaminas. Jis turėtų tapti ir konstrukcine namo dalimi – viena laikančiųjų kolonų.
Su krosnimi vamzdžiais sujungta savadarbė metalinė šilto vandens talpykla ir indų plautuvė. Lenktame pasienyje – šaldytuvas, lova, spintelės, stalas su kompiuteriu. Palubėje įmontuotas televizorius, kieme – palydovinė antena.
Raudonai dažytos būsto sienos ir nė vieno lango jose. Šiek tiek lauko šviesos patenka pro lubose paliktą apskritą ventiliacijos angą.
