Svajonių moteris vyro akimis

Emancipuotos moters įvaizdžiui pakenkė kai kurios jos atstovės. Tad nieko nuostabaus, kad daugelis vyrų vengia jų. Be reikalo: tikrai emancipuota moteris nuostabi, jai nereikia kovoti dėl matriarchato diktatūros.

Emancipuota moteris žino, kad ji gražesnė, stipresnė ir pranašesnė už kitas savo lyties atstoves. Svarbiausia: ji neapsimeta, kad vaikai gali ateiti į šį pasaulį be stipriosios lyties. Ji žino, kad nauja gyvybė gali užsimegzti labai greitai, kartais gal to ir nepageidaujant.

Jei, mes, vyrai, turėtume kredito kortelę, iš kurios pinigus būtų galima semti rieškučiomis, reikėtų ją atiduoti prabangos trokštančiai dailiosios lyties atstovei. Ji žinotų, kaip panaudoti pinigus. „Gucci“ palaidinės, trumpi „Armani“ švarkeliai, siauros kaip diržas ir trumputės „Versace“ suknelės bei sijonai.

Tokios moters vonios kambarys primena garsiausių kosmetikos firmų gaminių parodą. Tokia moteris žino, kad brangūs drabužiai, pikantiški aksesuarai ir išmoningiausi kvepalai suteikia jai erotinio žavesio.

Laikui bėgant, tai gali nusibosti. Kita vertus, būtent tokia moteris pažadina pikantiškiausias vyrų fantazijas. Neretai apsigauname, galvodami, kad ji jau visko matė ir viską patyrė. Ar mes, vyrai, sugebėsime ją kuo nors nustebinti? Vargu. Bet tokia moteris gali akimirksniu sumažinti sąskaitą banke.

Jei vyrai sutinka tokią moterį bare, kone visą vakarą jiems tenka klausytis pasakojimų apie tai, kokia kvaila jos sekretorė. Užsukus į karjeros moters butą, susidarys įspūdis, jog atsidūrėte įstaigoje.

Ant rašomojo stalo - ideali tvarka, visur maži lapeliai su nuorodomis: savaitės darbai surikiuoti minučių tikslumu.

Nieko nuostabaus, kai ant išplautos lėkštės išvydusi vos matomą raudoną rėželį nuo padažo, karjeros moteris piktai sušnypš: „Išplauk dar kartą“.

Ji - gražiausia, labiausiai geidžiama dailiosios lyties atstovė. Trumpai sakant, moteris, kuri labiausiai kankina. Trumpu sijonėliu, kuris atidengia dailias kojas, mikliai atneša alų, konjaką ir kitus vyrų protą aptemdančius gėrimus, vienodai meiliai šypsosi visiems. Ar ji nepastebi, kokiomis godžiomis akimis mes ją ryjame?

Ketvirtą valandą ryto padavėja vis dar su šypsena palydi mus iki kavinės durų ir dar su didesniu malonumu įstumia į taksi.

Nesvarbu, kokia tai bus savaitės diena, kavinė ir miestas - mūsų, vyrų, visuomet lauks besišypsanti padavėja. Mes palydėsime ją godžiu ir vilties kupinu žvilgsniu: „Pasirink mane, nepasiekiamoji“.

Netikėtai mūsų, vyrų, pusėn mestas žvilgsnis tarsi persmelkia visą kūną. Žinome, kas bus po to, bet priešintis beviltiška. Antra vertus, ar visada norime?

Anksti rytą ant savo krūtinės pajutę šviesių plaukų kuokštą, suprantame, kad tapome vienos nakties meilės romano partneriu. Galvą persmelkia įkyri mintis: kodėl?

Ieškodami atsakymo į klausimą, gerai tai ar blogai, būkime atsargūs. Rytą net ir išmintingiausiai dailiosios lyties atstovei neretai išsprūsta klausimas: kada pasimatysime vėl?

Draugo žmona - griaunamosios jėgos įsikūnijimas. Kai geriausias bičiulis ištaria lemtingąjį „Taip“, turime daug ko atsisakyti. Tenka atsisveikinti su lėbavimais savaitgalį, futbolo rungtynėmis stadione, flirtais diskotekose (jie būna sėkmingi tik esant dviese).

Kai draugas įsimylėjęs, draugystė su juo apsiriboja telefono pokalbiu ir tik kartą per savaitę. Jo draugę ar žmoną piešiame pačiomis gražiausiomis spalvomis, žavimės, kartais užklysta ir nuodėmingų minčių.

Mums ir tik mums draugas išsipasakoja tai, ko niekada nesiryžtų patikėti žmonai ar draugei. Svarbiausia: kas beatsitiktų, vyriška draugystė išlieka.

Jos numeris vis dar neištrintas iš mobiliojo telefono atmintinės. Dabartinė draugė pažada, kad niekada nekontroliuos mūsų mobiliojo telefono, bet dėl viso pikto savo buvusiąją „pakrikštijame“ kitu vardu.

Na, ir kas, kad išsiskyrėme prieš trejus su puse metų. Bet ar būtina ištrinti jos numerį? Ji buvo švelni, bučiniai saldesni už medų, o glamonės švelnesnės už pūką.

Kartą, praėjus pusei metų po išsiskyrimo, susitikome. Išlenkėme šampano, nuotaika buvo kuo puikiausia. Spontaniškai puolėme vienas kitam į glėbį. Atsipalaidavome ir mylėjomės taip, kaip anksčiau nebūtume išdrįsę. Po aistringų ir nevaržomų meilės žaidimų nepersimetėme nė žodeliu.

Žinome, kad negarbinga buvusios draugės numerį palikti mobiliojo telefono atmintinėje. O gal tai būdas šiek tiek priartėti prie jos? Apiberdami glamonėmis dabartinę savo draugę, vyrai neretai pagalvoja, kaip į jas atsakydavo buvusioji.

Gyvenimas - kupinas malonių ir nemalonių netikėtumų. Gal ir dabartinė draugė kada nors taps buvusiąja? Po daugelio metų, mes, vyrai, prieiname išvados, kad ji buvo ugninga meilės žaidimų partnerė. Taip jau sutverti žmonės. Jie gyvena ateitimi, bet būtinai atsiremia į praeitį.

Vaikystėje ji buvo mūsų svajonių moteris. Baimės minutėmis slėpdavomės už jos šlamančio sijono, o vidurnaktį šmurkštelėdavome į jos lovą.

Vėliau jautėmės nejaukiai, kai vaikščiojome po miestą, o ji laikė už rankos. Dar nemaloniau būdavo, kai motina kruopščiai išskalbdavo daugybe dėmių nusėtą lovos patalynę. Buvo momentų, kai jos nekentėme, nes ji atvirai reiškė pavydą pirmai mūsų draugei.

Motina - nuostabi būtybė. Ji veržiasi pas sūnų savaitgaliais, kad išskalbtų jo marškinius ir iškuoptų namus (po to jaučiasi esanti išnaudojama), klausia kaip sekasi darbas (ir nesupranta atsakymo), gamina ne taip skaniai kaip vaikystėje (bent mums taip atrodo). Nepaisant to, motinos patiekalai patys gardžiausi pasaulyje.

Motinos meilė galėtų slėgti, jei tai leistume. Kita vertus, vargu ar esama pasaulyje vyro, kuris mylėtų moterį taip kaip motiną.

Kol uošvė negadina gyvenimo, nuostabu. Vyrai žino, kad vartus į naują šeimą jiems gali atverti tik ji, jos palankumas. Galime uošves sužavėti taip, kad jos dalys mums į kairę ir dešinę komplimentus, kas neretai sukelia jų dukterų pavydą.

Vieną dieną santykius aptemdo debesėliai. Dažniausiai tai atsitinka per Kalėdas, kai išvyniojame uošvės dovaną - pirmąjį kaklaraištį. Vieną tokių, kokį uošvis pasirišęs po kaklu.

Pamažėle uošvė pradeda elgtis taip, tarsi dar gyventume po mamytės sparneliu. Gamina mūsų mėgstamiausius patiekalus, nekaltai mirksėdama akimis teiraujasi apie šeimos padidėjimą.

Mes, vyrai, džiaugiamės, kai nuo uošvės mus skiria 500 kilometrų, o Velykos, Kalėdos ir jos gimtadienis būna tik kartą per metus.

Kokia ji? Parneša namo alaus, per futbolo rungtynes nepraveria burnos ir nakčiai parūpina draugę? Tai - viso labo sąmojis. Svajonių moteris gali pražudyti vyrą. Stipriosios lyties atstovas primins voveraitę, kuri bėga ratu ir nepasiekia tikslo.

Vyrai, atsipeikėkite: niekada neturėsite svajonių moters. Apie Holivudo žvaigždę Julią Roberts svajoja milijonai pasaulio stipriosios lyties atstovų. Bet ji gyvena kino ekrane, o ne gretimoje gatvėje ar kieme.

Svajonių moteris - tarsi automobilis „Ferrari“, kuriuo grožimasi vitrinoje sekmadienio popietėmis.

Svajoti nėra draudžiama. Bet partnerystė ir svajonės - pavojingas derinys. Tad mintis apie svajonių moterį reikėtų laikyti už septynių užraktų.

1. Klausimo „Kas skambino?“

2. Nagų dildės garso, kai jie žiūri televizorių.

3. Žinios: „Šeštadienį septintą valandą vakaro pakviečiau mūsų draugus“.

4. Įspėjimo „Negerk tiek daug!“

5. „Pusę porcijos daržovių salotų“, - tokio atsakymo po pusės valandos trukusio valgiaraščio nagrinėjimo restorane.

6. Priekaištingo klausimo „Ar tau būtina taip greitai važiuoti?“

7. Rėkimo.

8. Įtarimo „Kodėl taip įdėmiai žiūrėjai į ją?“

9. Minčių nutraukimo „Apie ką dabar galvoji?“