Staigiam gyvenimo posūkiui vyrai dažnai būna nepasiruošę
Todėl, jei jau pradėjote draugauti su jums patinkančiu žmogumi, gali atsitikti taip, kas atsitinka milijonams moterų visame pasaulyje: imsite ir prisirišite prie savo širdies draugo. Aišku, tai nėra blogai, nes spinduliuosite iš vidaus, jausitės pakylėtos, skrajosite tarsi ant sparnų, o aplinkiniai pastebės, kad su jumis nutiko kažkas gero.
Jūs negailėsite nei laiko, nei jėgų, nei energijos žmogui, kuris jums artimas ir brangus. O pradėję artimiau bendrauti, užmezgę gana tvirtus kontaktus ir net spėję taikiai išspręsti pirmąjį kilusį konfliktą, gali įvykti tai, ko neturėtų įvykti. T.y. net nepajusite, kaip savo mintimis ir užuominomis nueisite per daug toli į priekį nuo realybės: jau įsivaizduojate, kaip jis veda jus į santuokų rūmus, benešiojanti jo pavardę, ne kartą ir ne du pakartojate ją mintyse, kaip ji skamba su galūne „ienė“.
O to vyrai bijo kaip ugnies. Jeigu visą laiką galvojate tik apie jį, tai po truputį tai tampa priklausomybe. Tačiau tuo pačiu nuoširdžiai tikite, kad tai negali pakenkti jūsų santykiams. Juk jis nežino, kad jūs nuolat galvojate apie jį. Tiesa? Todėl įsitikinusi, kad jis nepastebi, kaip keičiasi jūsų elgesys, žvilgsnis, šaukiantis: „Na, kada gi tu mane vesi!“, atsiranda kontroliuojančios balso intonacijos: „Aš taip jaudinausi! Kur tu buvai?“
Ir būtent šiuos bei panašius klausimus vyras supranta, kad turi jums atsiskaityti. Taip atsiranda ir nuosavybės jausmas: „Jis – mano vyras“. Nors iš tikrųjų jis tokiam gyvenimo posūkiui dažniausiai dar nebūna pasiruošęs. Be to, nuolat galvodama apie savo svajonių vyrą, moteris nepajėgia galvoti apie ką nors kitką. Taip ji ne tik sumenkėja kaip asmenybė kitų akyse, bet ir praranda savo žavesį bei patrauklumą. Jei anksčiau ji daug dėmesio ir laiko skyrė savo pomėgiams, o paskui dalindavosi įspūdžiais su draugėmis ar mylimu žmogumi, tai dabar nežino, kuo užsiimti, neranda sau vietos, jei jis nepaskambina arba išvyksta į kelionę nepranešęs.
Pradėjusi gyventi vyro gyvenimu moteris praranda savo individualumą
O paskui paaiškėja, kad kai jis grįžta, moteris neturi ką jam pasakoti. O juk jis ją pamilo dėl to, kad ji buvo savarankiška, žingeidi, intelektuali. O kas liko dabar? Dabar jūs pasirengusi dalintis jo gyvenimu, ištirpti jame ir daugiau nebematyti savęs. Tačiau jis nori visai ko kito.
Jis nori matyti greta savęs žmogų, o ne savo atspindį. Jam reikia įdomios pašnekovės, reikia moters, kurios negėda būtų pristatyti draugams ir kolegoms. Jam reikia antrosios pusės, kuri ji papildytų, o ne dubliuotų.
Todėl pradėjusi gyventi jo gyvenimu, moteris praranda ne tik savo individualumą, bet ir menkina savo savivertę. Kodėl? Ogi todėl, kad iš savarankiškos ir nepriklausomos moters jūs tampate nervinga būtybe, nuolat įsitempusia ir galvojančia, ar bus tas vyras su jumis, ar ne. Ir visiškai nuo jo priklausoma. Suprantama, psichologiškai. Patikėkite, jis tai puikiai jaučia, todėl, kad sumenkėjusi savivertė pasireiškia ne tik tuo, ką jūs jaučiate, bet ir tuo, kaip elgiatės. Nes keičiasi ir jūsų eisena, laikysena, žvilgsnis. Ir, aišku, tuo pačiu tampate vis mažiau patrauklesnė mylimo vyro akyse.
Todėl nėra taip sunku prisiversti negalvoti apie vyrą, lyginant su tuo, kaip negalvoti apie šokoladą, kurio neragavote gal mėnesį. Todėl, jei norite dvasinės ramybės ir komforto, negailėkite jėgų ir laiko savo pomėgiams. Galų gale savo gyvenimui.
Prieš žengdama žingsnį įsiklausykite į savo vidinį balsą
Taigi, kaip atsikratyti tos nereikalingos įtampos santykiuose ir nusiraminti? Pirmiausia, jei judviejų santykiai dar nėra kaip reikiant įsibėgėję, o gal apskritai vos užsimezgę ir jūs tiesiog įsimylėjusi, tačiau nenorite to pripažinti net sau, jokiu būdu neapribokite savo pažįstamų rato.
Susitikinėkite ir su kitais vyrais. Tiesiog draugiškai. Taip pat viskuo domėkitės, daugiau keliaukite ir, svarbiausia, neužsiangažuokite tik ties juo ir negyvenkite vien jo gyvenimu.
Gal pastebėjote, kad kai jūsų gyvenime atsiranda patinkantis žmogus, galvojate, kad galėtumėte būti gera pora iki grabo lentos. Tačiau netrukus vidinis balsas pradeda siųsti įspėjamuosius signalus, kad ne tik nereikėtų būti su juo, bet jis apskritai nevertas dėmesio.
Taip pat ko gero ne viena moteris tokiais atvejais susimąsto: „Kaip man elgtis, kad atitikčiau jo susikurtos idealios moters įvaizdį, ką kalbėti, kuo apsirengti, o kodėl jis pažiūrėjo skersomis į mane per praėjusį pasimatymą?“ Visai tikėtina, kad tas vyras lygiai to paties klausia savęs, lygiai taip pat abejoja ir dvejoja savimi, lygiai taip pat kremtasi dėl savo trūkumų, kad ji jam per gera, kol galų gale paaiškėja, kad judu iš tikrųjų ne pora. Bet tai nereiškia, kad moteris jam per prasta. Tiesiog kažkur netoliese vaikšto jos antra pusė.
