Laisvą minutę aktorius ir režisierius K. Jakštas su žmona latvių kilmės aktore Viktorija Streiča (32 m.) ir keturmete dukra Dominyka prisėdo ant atvirumo sofos.
Menininkai juokiasi gyvenantys tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, o kalbantys trimis kalbomis: lietuviškai, latviškai ir rusiškai.
“Sakinį pradedame viena, o baigiame kita kalba”, — pasakojo Kęstutis sodyboje, kuri priklauso Viktorijos tėvui, garsiam Latvijos kino bei teatro režisieriui Janiui Streičai ir mamai Vidai.
Daugiau nei prieš tris dešimtmečius Vida paliko Lietuvą dėl meilės latviui.
Suguža giminės ir draugai
“Sodyba dažniausiai būna tuščia. Šiemet čia rengėmės dvi savaites pailsėti, bet Kęstas po kelių dienų išvyksta filmuotis, o grįžęs parsiveš krūvą darbų.
Tad poilsiu to toli gražu nepavadinsi”, — pokalbį pradėjo V.Streiča.
Į sodybą giminių ir artimųjų suguža per didžiąsias šventes. Vyrai turi tradiciją — kiekvienų metų sausio pirmąją traukia į poledinę žūklę. Visiems svarbi šventė — Joninės.
“Nuo savo vestuvių, vykusių prieš 5 metus, Jonines švęsti pradėjome Lietuvoje. Latvijoje jų švęsti neįmanoma. Prireikia trijų valandų, kol prasibrauni pro automobilių spūstis Rygoje”, — pasakojo Viktorija apie šventę, kuri kasmet visus suveda į Lietuvą.
Pora augina ne tik jųdviejų dukrą Dominyką. Kartu su jais dažnai gyvena abi Kęstučio dukros iš pirmos santuokos.
Teatre žmonai griežtas
K.Jakštas — Kauno muzikinio teatro vyriausiasis režisierius. Viktorija čia dažnai atlieka pagrindinius vaidmenis. Už vieną iš jų — Sali miuzikle “Kabaretas” — ji pelnė Auksinį scenos kryžių.
Jie abu — Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dėstytojai. Teatre Viktorija — Kęstučio pavaldinė.
“Viktorijai esu labai griežtas, — pasakojo K.Jakštas. — Jos bendradarbiai gali paliudyti, kad būtent ji gauna daugiausia pylos nuo manęs.”
Save laiko latgale
Sakoma, kad latviai ramesni ir lėtesni už lietuvius. Kaip yra iš tikrųjų?
“Latvis — tai išgąsdintas lietuvis, — juokiasi Viktorija. — Bet aš savęs latve nelaikau. Mano tėvas yra latgalis. Tarp latvių ir latgalių toks pat skirtumas, kaip tarp lietuvių ir latvių. Lietuviai — temperamentingesni už latvius, mėgsta švęsti, priimti svečius. Tokie patys ir latgaliai. Jie vaišingi — kaip gruzinai.”
E.Nekrošiaus įtaka
Profesinėje srityje K.Jakštą ir V.Streičą būtų galima vadinti žmonėmis-orkestrais. Aktoriai, muzikantai, dainininkai, montažo specialistai, renginių vedėjai. O kaip K.Jakštas prisistato pats?
“Aktorius. Kitų pareigybių ir darbų nevardiju. Visada prisimenu tėvo žodžius: devyni amatai, o dešimtas — badas”, — dėstė Kęstutis. Jį į režisūrą pastūmėjo Eimuntas Nekrošius. Jis vieną dieną pakvietė statyti spektaklio. Į pirmuosius savo spektaklius K.Jakštas kvietė pažįstamus aktorius, atsirado trintis.
“Kai kurie pažįstami aktoriai ar draugai tavo statomame spektaklyje bando dirbti puse jėgų. Imi jų gailėti. O aš į repeticijas visuomet ateinu šimtu procentų pasirengęs”, — kalbėjo K.Jakštas.
Šiuo metu Kęstutis su Viktorija stato miuziklą, kurį ketina parodyti rudenį. Libretą rašo Viktorija. Koks tai bus kūrinys, pora kol kas neatskleidžia, tačiau prisipažįsta nuo seno mėgstantys miuziklus.
“Tik susipažinę apie juos pradėjome kalbėti. Paaiškėjo, kad abu šis žanras be galo traukia. Jis mus susirado ir nepaleidžia jau devynerius metus”, — apie naują bendrą darbą kalbėjo Viktorija.
Vaidino Latvijos prezidentą
Laidoje “Vasara su Asta” K.Jakštas papasakojo istoriją, kaip latvių filme “Rygos sargai” gavo tarpukario Latvijos prezidento Karlio Ulmanio vaidmenį.
“Aktorius, kuris turėjo vaidinti prezidentą, mirė. 40-metį ištiko infarktas. Filmo kūrėjai tinkamo aktoriaus Latvijoje nerado. Tėvas, sulyginęs K.Ulmanio ir Kęsto nuotraukas, įžvelgė stebėtiną panašumą”, — pasakojo Viktorija, kuri per filmavimą vyrą mokė latvių kalbos.
Iki šiol Kęstutis prisimena sceną, kai karo griuvėsiuose pusės tūkstančio žmonių akivaizdoje turėjo sakyti monologą.
“Ilgai mokiausi tą kalbą. Pradėjęs sakyti pamačiau, kad žmonės iš tiesų verkia. O mano galvoje tebuvo mintis, kaip taisyklingai ištarti latviškus žodžius”, — prisiminė K.Jakštas.
“Tu labai juokingai kalbi. Tai gal jie iš juoko ir verkė?” — šmaikštavo Viktorija.
Lemtingas filmavimas
Kaip du aktoriai tapo šeima? “Vieną naktį filmavome alaus reklamą. Apie vidurnaktį prisidėjo 4 džigitai iš Lietuvos, — prisiminė V.Streiča. — Prisėdo prie mūsų stalo, kažkuris jų rusiškai ir sako: “Mes užėmėme jūsų vietas.” O aš lietuviškai atšoviau: “Sėdėkite, nes mes einame filmuotis.” Tada Kęstas: “Čia, pasirodo, lietuvaičių yra.” Atsakiau jam, kad pačios gražiausios moterys yra lietuvės. Pamaniau, “pleibojus” mat atsirado.”
Tąkart aktoriai prašnekėjo visą naktį ir išsiskirstė, bet vėliau juos suvedė kiti filmavimai.
“Panašu, kad visos jėgos dirbo, jog susieitume”, — su šypsena kalbėjo Viktorija. Po penkerių metų draugystės pora susituokė.
Padeda ir buvusi žmona
Latvijoje įsikūrusiai Viktorijai palikti tos šalies nebuvo sunku. “Jei net nebūtų Kęsto, tikriausiai vis tiek čia gyvenčiau. Myliu ir Latviją, bet mano širdis Lietuvoje”, — sakė Viktorija.
Iki tol visi Viktorijos gyvenimo kelyje sutikti vyrai irgi buvo aktoriai.
O K.Jakštas kartą jau buvo vedęs. Iš pirmos santuokos jis turi dvi dukras. Ar Viktorijos nepersekioja buvusios Kęsto šeimos šešėlis?
“O kas mąsto blaiviai, kai yra įsimylėjęs iki ausų?” — retoriškai klausė V.Streiča. Tačiau kadaise dėl to būta ir sunkumų, ir apkalbų — esą Viktorija išskyrė šeimą.
Sielos žaizdos negyja
Šiuo metu Kęstutis ir Viktorija puikiai bendrauja su buvusia aktoriaus šeima.
“Kartą abiem teko skubiai išvažiuoti dirbti ir neturėjome kur Dominykos palikti. Paskambinome buvusiai mano žmonai ir ji sutiko padėti. Retkarčiais pabendraujame, pasišnekame telefonu, papietaujame.
Nuslūgus aistroms imama mąstyti blaiviai. Žinoma, sielos žaizda niekur nedings, ji liks visam gyvenimui.
Mes juk visi savo kryžius privalome nešti”, — kalbėjo Kęstutis.
Vestuvių muzikantas
Iki aktoriaus profesijos Kęstutis nuėjo ilgą kelią. Kadaise tėvas per prievartą nuvedė jį į Kauno J.Naujalio vidurinės meno mokyklos trimito klasę. Tačiau vėliau Kęstučiu ėmė patikti muzika ir jis savo noru mokslus tęsė tuomečiame J.Gruodžio muzikos technikume. Kęstutį dažnai ėmė kviesti groti į vestuves, tad paskaitose jis buvo retas svečias.
“Per atsiskaitymą liepė dainuoti iš lapo. Kai uždainavau vestuvėse išlavintu balsu, iškart buvau priimtas į antrą kursą. Baigiau dvi specialybes iš karto — trimitą ir operinį dainavimą”, — prisiminimais dalijosi aktorius.
Atlikęs karinę tarnybą K.Jakštas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dar baigė teatro režisūros magistratūrą. Jo kurso vadovas buvo profesorius Jonas Vaitkus.
Sodyboje rašo scenarijus
Tuo metu, kai buvo filmuojama laida “Vasara su Asta”, sodyboje svečiavosi ir Viktorijos tėvas J.Streiča. Su A.Duduryte jis kalbėjosi gimtąja latvių kalba, o Viktorija vertėjavo.
J.Streiča į Lietuvą atvažiuoja penkis kartus per metus, bet svajoja čia gyventi nuolat. Jaunystėje atvažiavęs į Druskininkų sanatoriją gydytis skrandžio, čia susipažino su būsima žmona.
Jo geriausių filmų scenarijai buvo parašyti būtent šioje sodyboje. J.Streiča čia gamina baldus, tvarkosi. Aktyvus Latvijos visuomenės veikėjas dažnai kviečiamas skaityti paskaitų.
“Negaliu net paatostogauti, netrukus važiuosiu į Latgalą, kur bus atidengtas paminklas vienam rašytojui. Net neturiu laiko pasidžiaugti sodyba”, — kalbėjo Janis.
