2. Užsmaukta ant akių skrybėlė vizualiai sutrumpina galvą. Kartu akys
atrodo nuleistos ir įgauna niūroką išraišką. Su užmauktomis ant akių
skrybėlėmis kino filmuose ir knygose dažniausiai vaizduojami
sąmokslininkai, šnipai.
3. Galvos dangalas paprastai informuodavo apie žmogaus socialinį
statusą, profesiją, savininko pažiūras. Pavyzdžiui, viduramžių Europoje
tapytojai ir medikai nešiojo beretes, notarai - bebrų kepures,
mokslininkai - kepuraites su keturkampe viršutine dalimi. Seniausia
daugumos religijų dvasininkų galvos apdangalo forma priminė viršutinę jo
šventyklos dalį (pavyzdžiui, stačiatikių mitra ir katalikų popiežiaus
tiara).
4. Viduramžiais bankrutavusius turtuolius versdavo vaikščioti su
žaliomis ir geltonomis skrybėlėmis, kad visi žinotų apie jų finansinę
krizę.
5. Žinomiausiam skrybėlės panaudojimo ne pagal paskirtį pavyzdžiui -
apie keturis tūkstančius metų, kai kinų princesės skrybėlė buvo
panaudota pramoniniam špionažui. Tais laikais, kai kinų šilko gamyba
buvo strateginė paslaptis, kinų princesė išvyko pas jaunikį į užsienį su
skrybėle iš gyvų gėlių. Į jas jaunikio prašymu buvo pridėta šilkverpių
- taip buvo pavogtos šilko gamybos technologijos paslaptys.
6. Bene neįprasčiausias moteriškos skrybėlės istorijos laikotarpis buvo
XVIII a. Antroje jo pusėje mados toną diktavo prancūzų karalienė Marija
Antuanetė. Skrybėlės sudarė milžiniškus statinius, siekiančius iki
metro skersmens. Į sudėtingas kaspinų, plunksnų ir nėrinių kompozicijas
būdavo įmontuojami įvairūs mechanizmai, kurie judindavo, pavyzdžiui,
rojaus paukščių figūrėles arba milžiniškus drugelius. Skrybėles
vainikavo gyvų gėlių puokštės, kurios ilgai likdavo šviežios, nes būdavo
pamerkiamos į skrybėlėse įtaisytas vazas su vandeniu. Skrybėlės buvo
puošiamos burlaivių, tvenkiniuose plaukiojančių gulbių, pilių ir kitų
statinių modeliais.
7. Pagal prietarą, jeigu karališką skrybėlę pasimatuos neturintis
karališko kraujo žmogus, jis mirs žiauria smurtine mirtimi.
8. Posakis „išprotėjęs kaip kepurininkas“ turi realų istorinį pagrindą.
Kailiui arba fetrui išdirbti anksčiau buvo naudojamas gyvsidabrio
nitratas, o apsinuodijimą gyvsidabriu lydi negrįžtami galvos smegenų
pažeidimai. Meistrai, gaminę skrybėles, kentėjo nuo traukulių,
silpnaprotystės, atminties praradimo ir haliucinacijų.
9. Švedijoje XVIII a. egzistavo dvi politinės frakcijos: Skrybėlės ir
Kepurės. Pirmieji rėmė Prancūzijos politiką, antrieji - Rusijos.
10. XIX a. damos nešiojo gobtuvus su prie jų pritvirtintomis
garbanomis, sudarydamos subtilios šukuosenos įspūdį, nors iš tikrųjų po
gaubtuvu plaukai būdavo nesutvarkyti.
11. XIX a. kariškiai paniekinamai pravardžiuodavo civilius
Skrybėliuočiais dėl atitinkamo jų galvos dangalo. Rusijoje po
revoliucijos Skrybėlėmis proletariatas pravardžiuodavo inteligentus. O
Vokiška miego kepuraite Europoje buvo erzinami miegaliai ir apatiški
žmonės.
12. Cilindras buvo laikomas aukštuomenės žmogaus atributu. Carinės
Rusijos bastilijos - Petropavlovsko tvirtovės kaliniams buvo draudžiama
dėvėti cilindrą, nors kiti galvos dangalai buvo leidžiami.
13. Anglų posakis „suvalgyčiau savo skrybėlę“ tolygus mūsų posakiui
„duočiau galvą nukirsti“.
14. Mechanizuota skrybėle buvo vadinamas sulankstomas cilindras, kurio
nešiojimas dažnai sudarydavo jo šeimininkui nemažai nepatogumų. Tais
laikais, kai cilindras buvo madingas, namuose dar nebūdavo stovų
skrybėlėms ir skėčiams. Todėl atėjus į svečius cilindrą reikėdavo
atiduoti tarnui, kad tas padėtų jį ant palangės, o kai nebūdavo plačios
palangės - pasidėti cilindrą ant savo kėdės kairėje pusėje.
Mechanizuotų cilindrų išradimas supaprastino šią procedūrą: nuo to
laiko jį galima buvo nešiotis sulankstytą po pažastimi.
15. 1942 metais Anglijoje skrybėles buvo leista parduoti tik plikiems
pirkėjams: dėl karo ši prekė nebebuvo tiekiama į šalį.
16. Sovietų Sąjungoje, kur vyriška skrybėlė ilgą laiką buvo pamiršta
kaip „supuvusios buržuazijos“ atributas, jos madą vėl įvedė Nikita
Chruščiovas. 1959 metais į susitikimą su Užkarpatės kolūkiečiais
N.Chruščiovas atvyko su šiaudine skrybėle. Kaip pats paaiškino,
skrybėlę buvo priverstas užsidėti gydytojų prašomas: kad galva
neperkaistų. Nuo tos akimirkos Sovietų Sąjungoje taip sparčiai vėl
atgijo skrybėlės, kad net atsirado kelio ženklas „Atsargiai, pėsčiasis“,
vaizduojantis žmogų su skrybėle.
17. Vieno Maskvos mokslinio tyrimo instituto specialistai sukūrė iš
pažiūros įprastos, tačiau šarvuotos skrybėlės modelį. Taip mėginta
išspręsti aukščiausių Sovietų Sąjungos valdžios atstovų saugumo
klausimą. Tačiau pirmasis užsakymas taip ir nebuvo įvykdytas, nes
valstybė subyrėjo. Tačiau Stebuklingos vadovo skrybėlės idėja Rusijoje
gyvuoja iki šiol.
18. Didžiosios Britanijos karalienė - viena garsiausių pasaulyje
skrybėlių nešiotojų. Jos galvos dangalai - ne tik monarchijos markės
ženklas, bet ir savotiškas nacionalinis turtas. Visos skrybėlės, kurios
nusibosta karalienei, patenka į galvos apdangalų muziejų. Ten prie jų
pridedamas aprašas, kur ir kokia proga karalienė su skrybėle buvo
pasirodžiusi, bei tai iliustruojančios fotografijos. Ekspozicija
papildoma kas mėnesį.
Parengė Gražina Vasiliauskienė
