Kai Kalėdų tenka laukti su baime: kodėl per šventes išauga smurto prieš moteris rizika ir kaip jį atpažinti?

Specialistės įspėja, kad šventinis laikas ypač suaštrina jau ir taip opią problemą – smurtą artimoje aplinkoje, kurį praktiškai visuomet patiria būtent moterys.

Kaip jį atpažinti aplinkiniams, kaip sureaguoti tinkamai ir galiausiai padėti moteriai, kuriai kreiptis pagalbos ypač per šventes gali tapti labai sudėtinga?

Ilgametė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė, Pagalbos moterims linijos įkūrėja dr. Dalia Puidokienė pažymėjo, kad šventiniu laikotarpiu smurto prieš moteris rizika iš tiesų gana stipriai padidėja. Pasak jos, tai gali lemti net ir tokios priežastys kaip didesnis suvartojamo alkoholio kiekis.

„Mes tai matome iš išaugusio pranešimų skaičiaus, tai galima sakyti, kad per šventes kartais yra padidėjimas net iki 30 procentų ar dar daugiau.

Bus gana ilgas šventinis laikotarpis, tai tikrai neabejoju, ir tą patvirtina jau ne vieneri metai, kad turėsime daugiau pranešimų, nei įprastai turime po savaitgalio. Šventės visada tokios, nes galbūt žmonės labiau atsipalaiduoja, pavartoja alkoholio ir leidžia sau elgtis taip, kaip leidžia“, – aiškino D.Puidokienė.

Savo ruožtu Pagalbos moterims linijos Vilniuje vadovė, psichologė Roberta Jocienė pridūrė, kad per didžiąsias žiemos šventes dėl smurto nuolat lydinčią įtampą dar labiau sustiprina tokie veiksniai kaip stresas, kylantis iš finansinių rūpesčių, intensyvaus švenčių planavimo ar socialinių lūkesčių.

Tiesa, pastebėjo specialistės, per Kalėdas moterims taip pat gali būti sunkiau kreiptis pagalbos dėl patirto smurto, kadangi smurtautojas per šventes tiesiog gali nuolat būti namuose.

„Nors smurto atvejų tikimybė didėja, tačiau pagalbos kreipimųsi gali kaip tik laikinai ir sumažėti. To priežastis dažnai būna susijusi su nuolatiniu smurtaujančio asmens buvimu šalia, kas gali lemti didesnę izoliaciją ir sudėtingesnes galimybes saugiai kreiptis pagalbos“, – užsiminė psichologė.

Pasak Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovės, reikėtų nepamiršti ir to, kad smurto atveju padėti galinčios institucijos švenčių dienomis nedirba.

„Bent jau į Pagalbos moterims liniją tikrai galima paskambinti, taip pat parašyti į chatą, kuris dirba 24 valandas – bet kada ir iš bet kurios vietos skambinančiam žmogui atsilieps savanoris ir bent jau pasikalbės, tas žmogus neliks vienas.

Šventinėmis dienomis nedirbs nei valstybinės institucijos, nei patys Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, bet kai žmogui reikia pagalbos, jis ją turi gauti čia ir dabar. Tai moterys tikrai gali skambinti arba rašyti į Pagalbos moterims liniją, kuri dirbs“, – pabrėžė D.Puidokienė.

Visgi, ilgametė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu visuomenė vis labiau atpažįsta psichologinį smurtą – tą rodo ir pokyčiai statistikoje.

„Matome augimą, rodiklių didėjimą. Bet tai nereiškia, kad jo yra daugiau – tiesiog žmonės labiau jį atpažįsta, supranta, kad ignoravimas, žeminimas, vadinimas kažkokiais žodžiais yra psichologinė prievarta, o ne konfliktas. Džiaugiamės, kad visuomenės sąmoningumas didėja“, – kalbėjo D.Puidokienė.

Pašnekovė pridūrė, kad iš esmės bet kokia smurto forma pirmiausia prasideda būtent nuo psichologinio smurto.

„Kad pasiruoštum taip vadinamą auką, tu turi ją apdirbti, paruošti tinkamu moliu, kad vėliau galėtum ją minkyti. Tai padeda padaryti psichologinės prievartos naudojimas – jei tu visaip žemini, menkini žmogaus savivertę, labai lengva iš tokio žmogaus pasidaryti sau palankią auką.

Faktas, kad per šventes bus ir fizinio, tikrai ir seksualinio smurto, apie kurį mes vis dar mažai kalbame. Vis dar dažnai moterys galvoja, kad jų pareiga yra patenkinti vyro seksualinius poreikius. Tikriausiai bus ir ekonominio smurto, nes per jį irgi labai lengva žmogui taikant ekonomines sankcijas jį palenkti savo naudai“, – vardijo D.Puidokienė.

Nors kartais smurtas prieš moteris gali būti ir gana sunkiai pamatomas aplinkiniams, tam tikri ženklai gali išduoti, kad moteriai reikia pagalbos. D.Puidokienė pataria – jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad šalia jūsų gali būti smurtaujama, kreiptis į atitinkamas tarnybas yra būtina.

„Galbūt girdite triukšmą, kažkokius garsus, nesate tikri, kad ten ne šiaip sau garsiai kalba žmonės, bet galbūt girdite kažkokius duslius garsus, kaip kažkas krenta, dūžta – kitaip tariant, jeigu žmogui kyla įtarimas, kas ten vyksta už uždarų durų, geriau visada paskambinti 112, negu kad nieko nepadaryti.

Gal geriau yra suklysti ir pamatyti, kad smurto nėra, negu į jį numoti ranka“, – svarstė specialistė.

Anot psichologės R.Jocienės, atpažinti moters patiriamą smurtą gali padėti tokie ženklai, kaip matomi dažni bei nepaaiškinami fiziniai sužalojimai ar staigūs elgesio pokyčiai, tokie kaip uždarumas, nerimas, atsiribojimas nuo draugų ar šeimos, savivertės praradimas.

„Taip pat gali būti pastebima, kad moteris bijo kalbėti apie partnerį arba kalba perdėtai atsargiai. Atsiradus įtarimui, kad kitas žmogus patiria smurtą, svarbu elgtis jautriai, išreikšti rūpestį ir pasiūlyti paramą, neskubant daryti spaudimo arba teisti“, – komentavo Pagalbos moterims linijos Vilniuje vadovė.

Pasak R.Jocienės, smurtas siejasi su nuolatiniu įtampos, baimės ir nesaugumo jausmu, o jeigu santykyje su kitu asmeniu taip ir jaučiatės, smurto protrūkis gali įvykti bet kada.

„Ypač, jei smurtinio elgesio būta ir anksčiau. Pačios smurto apraiškos reiškiasi įvairiai – dažniausiai pastebimas perdėtas kontrolės siekimas, verbalinis agresyvumas, nuolatinis kaltinimas, galios demonstravimas ir panašiai.

Norint užkirsti tam kelią, svarbu reaguoti į pirmuosius nepagarbaus elgesio požymius ir nustatyti aiškias ribas. Jei situacija atrodo pavojinga, būtina kreiptis pagalbos į specialistus ar teisėsaugą“, – patarė psichologė.

D.Puidokienė taip pat teigė, kad atpažįstant smurtą labai svarbu, jog žmonės apskritai būtų jautresni vieni kitiems, geriau suprastų vieni kitų būseną, savijautą.

„Jei moteris prakalbo, kad blogai jaučiasi dėl to, jog artimas žmogus su ja vienaip ar kitaip elgiasi, labai svarbu į tai atkreipti dėmesį. Gal kažkas buvo pernelyg perdėtai pavydus ir dėl kažko kaltino, gal šaipėsi, tai labai svarbu, kad žmogus, kuris išgirsta tokius dalykus, pasakytų, kad taip neturi būti, kad su tavimi taip niekas negali elgtis.

Svarbu išgirsti, nenuvertinti, priimti ir palaikyti, paskatinti toliau ieškoti pagalbos, nes iš savo artimiausios aplinkos mes labiausiai tikimės palaikymo ir supratimo. Smurtas yra nusikaltimas, ir jeigu aš noriu apginti savo orumą, teises ir laisvę, tai nereiškia, kad aš nusipelniau smurtinio elgesio. Reikia, kad žmogus išeitų iš to smurtinio rato“, – dėstė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė.

D.Puidokienė prisipažino vis išgirstanti istorijų, kad smurtą patyrusias moteris geriau supranta ir atjaučia visai nepažįstami žmonės, o ne patys artimiausi.

„Manau, tai visiems mums yra žinutė, kad būkime jautresni savo artimajam, ir jeigu žmogus kalba, kad jis jaučiasi blogai, patikėkime tuo“, – ragino specialistė.

Ko imtis, kad švenčių dalis smurtą patiriančių moterų nebelauktų su baime ir nerimu? Pasak D.Puidokienės, nors ir turime nemokamas pagalbos linijas, kurios dirbs šventinėmis dienomis, budinčių specialistų tokiu metu labai trūksta. Tam esą reikėtų ir papildomų valstybės resursų.

„Jeigu būtų darbuotojų, kuriems būtų mokamas darbo užmokestis ir jie galėtų budėti per šventes, galbūt žmonės galėtų bent jau minimaliai gauti ir kitokio pobūdžio pagalbą“, – svarstė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė.

Pasak psichologės R.Jocienės, drąsai kreiptis pagalbos dažnai padeda žinojimas, kad nėra būtina visko spręsti vienai – paramą suteikti gali tiek institucijos, tiek artimieji.

„Svarbiausia yra jūsų saugumas. Jei tiesiogiai prašyti pagalbos atrodo sunku, yra galimybė kreiptis nemokamos, anonimiškos bei konfidencialios emocinės paramos į Pagalbos moterims liniją, taip pat nemokamos psichologinės ir/ar teisinės pagalbos į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus“, – patarė specialistė.

Straipsnis parengtas pagal „Specializuotos kompleksinės pagalbos centro“ projektą, kurį finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centras:

Jei susidūrei su seksualiniu smurtu:

Emocinę pagalbą visą parą teikia Pagalbos moterims linija (ir švenčių metu):

Vilties linija – emocinė parama suaugusiems