„IPF Digital Lietuva“ vadovas Tomas Bataitis pažymi, kad bendradarbiaujant su Kauno „Arka“ siekiama padėti žmonėms, kuriems paramos ir įtraukimo į įprastą socialinį gyvenimą poreikis yra ypatingai didelis.
„Tokių organizacijų veikla visuomenėje turi milžinišką vaidmenį. Ji yra ne tik įkvepianti, bet ir labai svarbi, tačiau jos tęstinumui būtina finansinė ir socialinė parama. Tikime, kad šis bendradarbiavimas padės užtikrinti bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimą ir suteiks daugiau galimybių tiems, kuriems to reikia labiausiai. Be tradicinės finansinės paramos organizacijai padėsime ir dalyvaudami savanorystės programose“, – teigia T. Bataitis.
Kaip teigia Rūta Lašaitė, Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovė, organizacija buvo įkurta prieš 14 metų, kuomet ypatingai trūko prasmingų užimtumo veiklų suaugusiems žmonėms turintiems intelekto negalią. Pagrindinė jos misija šiandien – padėti žmonėms su intelekto negalia kurti savo orų gyvenimą visuomenėje.
„Siekiame, kad mūsų organizacijoje žmonės su intelekto negalia būtų lygiaverčiais nariais. Kiekvienas bendruomenės narys yra priimamas su savo galiomis ir gebėjimais. Skatiname juos pačius prisiimti atsakomybę, mokytis, imtis lyderystės, todėl jie jaučiasi oriai. Taip pat Kauno „Arkos“ bendruomenė yra ne tik socialines paslaugas teikianti organizacija, bet ir bendruomenė, kurioje kiekvienas gauna palaikymą, prasmingą laiką kartu. Mes turime bendras šventes, rytinę maldą ar esant poreikiui suteikiame individualų dėmesį“, – pasakoja R. Lašaitė.
Šiuo metu 16 žmonių su intelekto negalia ir ilgalaikiais psichikos sutrikimais gyvena bendruomenės gyvenimo namuose. Dar 18 žmonių su negalia ugdo savo įgūdžius dienos centre ir 13 dirba bei mokosi socialinėse dirbtuvėse.
Žmones su negalia įkvepia priimti kasdienius iššūkius
Vienas pagrindinių organizacijos iššūkių – netapti uždara bendruomene ir padėti žmonėms su negalia būti pilnaverčiais visuomenės nariais.
„Dauguma paslaugų suaugusiems žmonėms su intelekto negalia orientuotos tik į bazinių poreikių tenkinimą. Tačiau žmonės su negalia turi tuos pačius poreikius kaip ir visi žmonės – turėti draugų, turėti savo socialinį gyvenimą, taip pat ieško prasmės bei tikėjimo. Tad stengiamės, kad mūsų veikla ne tik apsiribotų įprastų socialinių paslaugų teikimu, tačiau kurtų ir palaikančią bendruomenę“, – sako bendruomenės vadovė.
Anot jos, bendruomenė stengiasi, kad kasdienėje veikloje patys negalią turintys žmonės mokytųsi priimti sprendimus.
„Vienas iš pavyzdžių – lyderystės diena, kai kuris nors bičiulis gali imtis iniciatyvos ir pats sugalvoti, ką visi veiks tą dieną. Mums taip pat svarbu, kad žmogus mokytųsi ir nebijotų klysti, mokytųsi prisiimti atsakomybę, susidurtų su realiu gyvenimu. Pavyzdžiui, vienas bičiulis organizavo išvyką į Vilnių, tačiau ne visi jo planai pavyko – restoranas, kuriame jis norėjo pakviesti visą komandą pietų buvo uždarytas. Ir tokiu būdu jie irgi mokosi, kaip susidoroti su realiais gyvenimo iššūkiais. Į daugumą renginių važiuodami ar ruošdami pristatymus einame kartu su bičiuliais, kad jie dalintųsi patys savo patirtimis“, – teigia pašnekovė.
Beje, terminą „bičiuliai“ organizacija vartoja tikslingai, siekdama pabrėžti bendruomeniškumą ir artumą tarp žmonių. Organizacija aiškina, kad šis žodis buvo pasirinktas kaip alternatyva formaliems terminams, tokiems kaip „klientas“ ar „paslaugų gavėjas“, kurie dažnai naudojami socialinių paslaugų sektoriuje.
Verslo parama padeda užtikrinti kokybišką veiklą
R. Lašaitė teigia, kad žmonėms su intelekto negalia reikia ne tik socialinių paslaugų, jiems taip pat svarbus švietimas, prieinamos sveikatos paslaugos, laisvalaikis, galimybė priimti sprendimus, valdyti savo finansus. Tam reikalingos kokybiškos paslaugos, lavinantys, įdomūs užsiėmimai ir veiklos, kurios dažniausiai nemažai kainuoja.
Šiuo metu 70 proc. organizacijos biudžeto sudaro valstybės skiriamos lėšos ir finansavimas, gautas įvairiems parengtiems projektams įvykdyti. Vis dėlto likusius pinigus į bendruomenės biudžetą būtina surinkti kaip paramą – tam itin svarbus verslo įsitraukimas.
Anot pašnekovės, gauta parama reikšmingai prisidės prie kokybiškų paslaugų teikimo bendruomenėje.
„Lėšų trūkumas – tai dar vienas iššūkis su kuriuo susiduriame. Viena diena žmogui su intelekto negalia kainuoja 59 eurus. Tad suteikta parama užtikrina žmonėms su negalia galimybę gauti kokybiškas paslaugas mūsų bendruomenėje“, – sako R. Lašaitė.
Be paramos bendruomenei svarbios ir savanorystės iniciatyvos, mentorystė bei įtraukiančios darbo praktikos. Partnerystės su verslu, pasak Kauno „Arkos“ atstovės, padeda pasiekti ilgalaikių rezultatų.
„Verslo įsitraukimas mums svarbus ne tik dėl finansinės paramos, bet ir dėl partnerystės. Kartu galime kurti įtraukią visuomenę, kurioje visi turi lygias galimybes. Verslai, prisidėdami prie mūsų veiklos, padeda atkreipti dėmesį į žmonių su negalia problemas ir jų teises. Tai skatina pokyčius ir suteikia daugiau darbo galimybių patiems žmonėms su negalia“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, dėmesys socialinės pagalbos organizacijoms didėja, o visuomenės požiūris į negalią keičiasi – žmonės tampa atviresni ir noriai prisideda prie socialinių iniciatyvų bei pagalbos teikimo.
