„Tas greitis ir tų trumpų sprendimų priėmimas, kai mes neturime tos tolimesnės perspektyvos, dažnu atveju yra tam tikras bėgimas galbūt ir nuo savo vidaus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ sakė sesuo A. Pilipavičiūtė.
„Vienas iš tų dalykų, į ką ir mes truputėlį kviečiame, tai būti toje Bažnyčioje, būti bendruomenėje – mes galime keliauti ir per sudėtingesnius dalykus kartu, mes galime tai tyrinėti kartu“, – dėstė ji.
Tai, jog bendruomenė, kurioje jaunas žmogus gali būti, jaustis saugiai ir atsiverti, yra labai svarbu, tikina ir Jono Pauliaus II piligrimų centro Projektų ir komunikacijos koordinatorius Laurynas Būda. Jis pasakoja, jog, ruošiant paauglius sutvirtinimo sakramentui, vėliau pastarieji sugrįžta į centrą ir prisideda prie tolimesnės jo veiklos, patys moko ir veda veiklas jaunimui.
Be to, susiformavusi bendruomenė tampa ir terpe, kur paaugliai sugrįžta pasikalbėti ir pasidalinti savo problemomis, nerimu, tvirtino L. Būda. Tai jis vadina savotiška reabilitacija.
„[Jaunuoliai] ateina ir mes visada turime tokius ratus, dalinamės aukščiausiu ir žemiausiu tašku. Ir visada žemiausias taškas yra matematikos kontrolinis, kažkas mokykloje per daug namų darbų užduoda ir panašiai. Ir tada tenka tikrai labai daug kartų kartoti frazę – tai nėra nieko apie tave“, – dalijosi pašnekovas, nurodydamas, jog dažnai paaugliams įvairūs atsiskaitymai mokykloje ar brandos egzaminai tampa „vertingumo rodikliu“.
„Esminis dalykas, ką aš kartoju – kažkokios mokyklos problemos nėra apie tave, kad kažkas tavęs mokykloje nesuprato, kad kažkas nepasisekė – tai nėra apie tave. Tu esi kažkas daugiau, kad tu esi reikalingas, vertingas ir Dievo norėtas ir sukurtas“, – pasakojo L. Būda.
„Ką padeda tikėjimas – tai ieškoti savo tikrojo vertingumo, suprasti, kad aš esu daugiau negu tas paauglys, kuris sėdi matematikoje. Tai yra svarbu, bet tai nėra tik mano gyvenimas, kad mano gyvenimas yra kažkas daugiau, kad aš esu kažkam daugiau pašauktas“, – tikėjimo svarbą jaunam žmogui pabrėžė piligrimystės centro atstovas.
L. Būdos kolega Mantas Kuraitis antrino bendražygiui. Jo teigimu, tikėjimas padeda jaunam žmogui net ir labai sudėtingose situacijose priimti tiek trumpalaikius, tiek vertybinius sprendimus.
„Man atrodo, kad Dievas, tikėjimas tai yra čia ir dabar. Dievas yra esantysis, kuris yra čia ir dabar, mums jo reikia, kad mes galėtume priimti sprendimus, kurie bus ir ilgalaikiai“, – diskusiją apibendrino M. Kuraitis.
